Hindi: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
iso639-3=hin|
sil=hin}}
'''Hindi kalba''' (हिन्दी भाषा = ''hindī bhāṣa'') – [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų šeimos]], [[Indoarijų kalbos|indoarijų kalbų]] atšakos kalba; [[Indija|Indijos]] valstybinė kalba ir viena iš dviejų pagrindinių ''[[lingua franca]]'' (su [[anglų kalba]]). Hindi – tai viena iš dviejų standartizuotųsunormintų [[hindustano kalba|hindustano kalbos]] tarmių (kita – [[Pakistanas|Pakistane]] vartojama [[urdu kalba]]). Tikslaus žmonių, kalbančių hindi skaičiaus nustatyti praktiškai neįmanoma, nes didelė dalis žmonių vartoja ne standartinębendrinę hindi kalbą, o kurią nors iš hindustano kalbos tarmių. 2001 m. surašymo duomenimis, įvairiomis hindi tarmėmis Indijoje kaip gimtąja kalba kalbėjo 258 mln. žmonių. Taip pat ši kalba plačiai vartojama ir kitomis kalbomis kalbančių Indijos gyventojų (ypač šiaurinėje šalies dalyje) bei gausios indų [[diaspora|diasporos]] pasaulyje. Iš viso, hindi ir urdu kalbomis bei tarmėms pasaulyje kalba apie pusė milijardo žmonių.
 
== Istorija ==
Eilutė 20:
[[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.]] į Indiją įsiveržė musulmonai, kalbėję [[arabų kalba|arabų]], [[persų kalba|persų]], [[tiurkų kalbos|tiurkų]] kalbomis. Užkariautojai ėmė vartoti [[Delis|Delio]] apylinkėse paplitusį šouraseni dialektą, įmaišydami į jį daug savų kalbų žodžių. Taip susidarė [[khariboli tarmė]], kuri šiaurės Indijoje greitai paplito kaip ''lingua franca''. Pirmieji lieratūriniai kūriniai khariboli kalba buvo rašomi persų poetų ir buvo užrašomi [[arabų raštas|arabiškais rašmenimis]], o nuo XIX a. vid. hinduistai pradėjo užrašinėti kalbą [[devanagari]] rašmenimis. Britų valdymo laikais į kalbą pateko daug angliškų žodžių. Taip pat yra nuo senesnių laikų patekusių portugališkų, prancūziškų, olandiškų skolinių.
 
[[1950]] m. khariboli tarmės pagrindu sudaryta standartinė[[Bendrinė kalba|bendrinė]] hindi kalba (užrašoma devanagari) ir paskelbta oficialia Indijos kalba. Tiesa, [[dravidai|dravidų]] apgyvendintoje pietų Indijoje bei vietomis [[Bengalija|Bengalijoje]] hindi sutinkama priešiškai, ir daugelis šių kraštų gyventojų kaip ''lingua franca'' vartoja tik anglų kalbą. Valstijos lygmeniu hindi oficialia kalba yra paskelbusios šios valstijos: [[Biharas]], [[Džarkandas]], [[Utarakhandas]], [[Madja Pradešas]], [[Radžastanas]], [[Utar Pradešas]], [[Čatisgarchas]], [[Himačal Pradešas]], [[Harjana]], [[Delis]].
 
== Lietuvoje ==
Eilutė 28:
== Raštas ==
{{main|Devanagari}}
Hindi kalba užrašoma devanagari raštu (tuo iš esmės skiriasi nuo arabų raštu užrašomos urdu). Tiesa, šios kalbos užrašymas nežymiai skiriasi nuo sanskrito: paskutinis žodžio priebalsis nesudaro matros su a raide, todėl nėra naudojama virama, pvz., राम bus tariama ne ''Rāma'', o ''Rām''. Žodžio gale ''a'' kartais tariama po [[ligatūra|ligatūrų]], pvz., सत्य – ''satya''. Nėra sanskritui būdingų skiemeninių balsių ॠ, ऌ, ॡ, o balsis ऋ pasitaiko tik iš sanskrito kilusiuose žodžiuose. Tačiau yra keletas papildomų ženklų, skirtų žymėti iš arabų, tiurkų kalbų atėjusiems garsams – क़ (''qa''), ख़ (''ḫa''), ग़ (''ġa''), ज़ (''za''), झ़ (''ža''), फ़ (''fa''), ड़ (''ṛa''), ढ़ (''ṛha''). Kita užrašymo ypatybė – dalis ''a'' matrų žodyje yra praleidžiama – t. y., garsas ''a'' netariamas žodžio viduryje esančiame skiemenyje, jei aplink jį esančiuose skiemenyse a taip pat nėra praleista, pvz., कटहल pagal sanskrito devanagari taisykles būtų tariama ''kaṭahala'', bet hindi bus tariama ''kaṭhal'' (piramamepirmame skiemenyje ''a'' visad išlieka, paskutiniame visad nukrenta, priešpaskutiniame išlieka, nes yra prieš skiemenį, praradusį ''a'', o antrame skiemenyje išnyksta, nes abu aplinkiniai skiemenys turi neišnykusią ''a''). Tarp dviejų trumpųjų ''a'' atsidūrus garsui ''h'', tos ''a'' bus tariamos kaip ''e'', pvz., बहन tariama ne ''bahan'', o ''behen''. Taip pat kiek skirtingai nuo savo sanskritiškosios tarimo versijos hindi kalboje tariami dvibalsiai ए, ऐ, औ (pvz., कैसा tariama labiau ''keisa'', o ne ''kaisa'', और – ''or'', ne ''aur''). Nosiniai garsai žodžio viduryje gali būti praleisti panaudojant [[anusvara|anusvarą]], pvz., žodis ''hindi'' gali būti užrašomas हिन्दी arba हिंदी. Praktiškai visada anusvara žymimi garsai ङ, ञ, ण, pvz., žodis ''palaṅg'' bus visad užrašomas ''पलंग'', o ne ''पलङ्ग''.
 
Greta devanagari rašto gan plačiai (ypač virtualiojoje erdvėje) paplitusi lotyniška perraša (neoficialus jos variantas be diakritinių ženklų).
Eilutė 45:
* Kiti moteriškos giminės žodžiai daugiskaitoje gauna galūnę '''-ẽ'''; pvz., बात → बातें (''bāt'' → ''bātẽ''), माता → माताएं (''mātā'' → ''mātāẽ'').
 
Daiktavardžiai taip pat turi polinksniuspolinksnių, kuriekuriais padarosudaromi daiktavardžio linksnįlinksniai.
 
{|
Eilutė 56:
|- style="text-align:center;"
![[Vardininkas]]
|
|- style="text-align:center;"
![[Galininkas]]
Eilutė 151:
=== Veiksmažodis ===
 
Veiksmažodžiai kaitomi laikais, jų sudarymas pagrįstas dalyvinėmis formomis, pvz., sakinys „aš einu“ hindi išreiškiamas ''mẽ jātā hũ'' (मैं जाता हूँ), kas pažodžiui verstųsiverčiama kaip „aš einantis esu“. Todėl veiksmažodis turi būti derinamas su asmeniu: ''mẽ jātī hũ'' (मैं जाती हूँ, „aš einanti esu“), ''ve jāte hãi'' (वे जाते हैं, „jie einantys yra“). Tokiu principu sudaromi esamasis ir būtasis paprastieji laikai: '''įvardis-veiksmažodis-veiksmažodis honā'''.
 
Veiksmažodis kaitomas pašalinus bendraties galūnę ''-nā'' ir vietoje jos įstačiusvartojant ''-tā'' (vyr. g., vns.), ''-tī'' (mot. g., vns. ir dgs.), ''-te'' (vyr. g., dgs.); pvz., ''bol'''nā''''' („kalbėti“) – ''bol'''tā''''' – ''bol'''tī''''' – ''bol'''te'''''.
 
==== Paprastieji ir dažniniai laikai ====
Eilutė 229:
|}
 
BūsimojoSudarant laikobūsimąjį sudarymelaiką nenaudojamosnaudojamos ne ''honā'' formos, o pridedamos specifinės veiksmažodžio galūnės: मैं बोलूँगा (''mẽ bolũgā'' – „aš kalbėsiu“, vyr. g.), वे बोलेंगी (''ve bolẽgī'' – „jos kalbės“).
 
Būtasis paprastasis laikas sudaromas prie veiksmažodžio šaknies pridėjus galūnes -a, -e, -ī, -ĩ.
Eilutė 324:
 
[[Kategorija:Indoarijų kalbos]]
[[Kategorija:Indijos kalbos]]|}|}|}|}|}|}|}