Toksoplazmozė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš oocistų atsiskyrę sporozoitai, o iš cistų - merozoitai aktyviai prasiskverbia pro žarnų sienelę ir patenka į šeimininko žarnyno ląsteles. Parazitai konoidu prisitvirtina prie šeiminkošeimininko ląstelės membranos, roptrijos išskiria sekretą, kuris sąlyčio vietoje žaloja šeimininko ląstelės membraną ir pro susidariusią angą, sukamaisiais judesiais įsiskverbia į ląstelės vidų. Čia ląstelės viduje jie auga ir nelytiškai dauginasi dviem būdais: išilgai dalydamiesi pusiau, vidinio pumpuravimo (endodiogenijos) būdu. Po kelių kartotinių dalijimųsi tarpinio šeiminkošeimininko ląstelės viduje susidaro laikinos dukterinių parazitų sankaupos (8-20 ir daugiau merozoitų), kurios neturi savo apvalkalo ir yra apsuptos bendra ląstelės membrana. Šios parazitų sankaupos yra vadinamos tariamosiomis cistomis. Pažeistos šeiminkošeimininko ląstelės suyra, o išsilaisvinę merozoitai patenka į kraują, išnešiojami po visą organizmą ir patenka į kepenų, blužnies, limfmazgių, inkstų, griaučių raumenų, širdies raumens ląsteles, plaučių alveoles ir kitus vidaus organus, kurių ląstelėse vėl formuojasi tariamosios cistos. Formuojantis šeiminkošeimininko imunitetui prieš parazitą, dažnai jau 3-4 dieną po užsikrėtimo, merozoitų dauginimosi intensyvumas sulėtėja ir liga pasidaro lėtinė. Šiuo ligos periodu pradeda formuotis parazito ramybės stadija- cista- parazitų sankaupos šeiminko audiniuose (nuo kelių dešimčių iki 3000 merozoitų). Aplink šias sankaupas iš šeiminkošeimininko jungiamojo audinio elementų susidaro tvirtas cistos apvalkalas, mažinantis parazitų skverbimosi į naujas ląsteles galimybę. Šiose cistose parazitai dauginasi labai lėtai ir ilgai būna gyvybingi. Šeimininko organizme cistos ilgus metus, kartais net visą gyvenimą, gali būti ramybės būsenos, nepasireiškiant jokiems klinikiniams požymiams. Bet sutrikus šeimininko orgnanizmoorganizmo imuninės sistemos funkcijai, merozoitai gali išsilaisvinti iš cistų ir sukelti toksoplazmozės proceso paūmėjimą.

Lytinė toksoplazmų gyvybinio ciklo fazė vyksta tiktai katės bei kitų katinių šeimos (Felidae) individų žarnyne. Katė gali užsikrėsti cistomis suėdusi užkrėstos žalios mėsos ar tarpinį šeiminkąšeimininką (pelę, paukštį) bei aplinkoje esančiomis oocistomis. Jos žarnyne iš cistų ar oocistų išsilaisvinę merozoitai prasiskverbia į žarnų gleivinės epitelio ląsteles, jose auga ir nelytiškai dauginasi. Po kelių merozoitų kartų dalis merozoitų virsta mikrogametocitais ir makrogametocitais. Iš makrogametocitų susidaro makrogameta, iš mikrogametocitų- mikrogameta. Šioms susiliejus (įvykus kopuliacijai) susidaro zigota- oocista, kuri su išmatomis pasišalina į išorę. Palankiomis sąlygomis per 2-5 paras joje susidaro dvi sporocistos, turinčios po keturis sporozoitus. Tokia oocista yra invaziška tiek tarpiniam, tiek galutiniam šeiminkuišeimininkui. Užsikrėtusi katė tris savaites kasdien išskiria po 2-20 milijonų oocistų, kurios gali būti invaziškos vienerius metus.

Visuomeninė - bendros sanitarijos priemononės, asmens higiena, ypač tų, kurie augina ir prižiūri gyvulius, apdoroja ir gamina mėsos produktus. Būtina naminių gyvūnų veterinarinarinėveterinarinė kontrolė. Nėščias moteris būtina profilaktiškai tirti, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti toksoplazmos antikūnų atsiradimą kraujyje, ir jas gydyti.