Toksoplazmozė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lebede (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 29:
 
 
Toksoplazma formuojasi dviejuose šeimininkuose. Galutiniai šeimininkai yra katinių šeimos atstovai (naminė katė, tigras, leopardas). Galutiniai šeiminkaišeimininkai yra tie, kuriuose gyvena parazitas ir kuriame jis dauginasi. Tarpiniai šeiminkaišeimininkai- [[žmogus]], naminiai ir laukiniai [[žinduoliai]] ir [[paukščiai]]. Tarpiniuose šeiminkosešeimininkuose parazitas gyvena tik tam tikrą gyvenimo stadiją.
Į tarpinio šeiminkošeimininko organizmą patenka:
 
• Oocistos, kurių viduje yra sporozoitai, per maistą, užterštą užsikrėtusių [[katė|kačių]] išmatomis, per nešvarias rankas;
Eilutė 36:
• Audinių cistos, turinčios viduje merozoitų, patenka suvalgius užkrėstos mėsos.
 
Iš oocistų atsiskyrę sporozoitai, o iš cistų - merozoitai aktyviai prasiskverbia pro žarnų sienelę ir patenka į šeiminkošeimininko žarnyno ląsteles. Parazitai konoidu prisitvirtina prie šeiminko ląstelės membranos, roptrijos išskiria sekretą, kuris sąlyčio vietoje žaloja šeiminkošeimininko ląstelės membraną ir pro susidariusią angą, sukamaisiais judesiais įsiskverbia į ląstelės vidų. Čia ląstelės viduje jie auga ir nelytiškai dauginasi dviem būdais: išilgai dalydamiesi pusiau, vidinio pumpuravimo (endodiogenijos) būdu. Po kelių kartotinių dalijimųsi tarpinio šeiminko ląstelės viduje susidaro laikinos dukterinių parazitų sankaupos (8-20 ir daugiau merozoitų), kurios neturi savo apvalkalo ir yra apsuptos bendra ląstelės membrana. Šios parazitų sankaupos yra vadinamos tariamosiomis cistomis. Pažeistos šeiminko ląstelės suyra, o išsilaisvinę merozoitai patenka į kraują, išnešiojami po visą organizmą ir patenka į kepenų, blužnies, limfmazgių, inkstų, griaučių raumenų, širdies raumens ląsteles, plaučių alveoles ir kitus vidaus organus, kurių ląstelėse vėl formuojasi tariamosios cistos. Formuojantis šeiminko imunitetui prieš parazitą, dažnai jau 3-4 dieną po užsikrėtimo, merozoitų dauginimosi intensyvumas sulėtėja ir liga pasidaro lėtinė. Šiuo ligos periodu pradeda formuotis parazito ramybės stadija- cista- parazitų sankaupos šeiminko audiniuose (nuo kelių dešimčių iki 3000 merozoitų). Aplink šias sankaupas iš šeiminko jungiamojo audinio elementų susidaro tvirtas cistos apvalkalas, mažinantis parazitų skverbimosi į naujas ląsteles galimybę. Šiose cistose parazitai dauginasi labai lėtai ir ilgai būna gyvybingi. Šeimininko organizme cistos ilgus metus, kartais net visą gyvenimą, gali būti ramybės būsenos, nepasireiškiant jokiems klinikiniams požymiams. Bet sutrikus šeimininko orgnanizmo imuninės sistemos funkcijai, merozoitai gali išsilaisvinti iš cistų ir sukelti toksoplazmozės proceso paūmėjimą.
Lytinė toksoplazmų gyvybinio ciklo fazė vyksta tiktai katės bei kitų katinių šeimos (Felidae) individų žarnyne. Katė gali užsikrėsti cistomis suėdusi užkrėstos žalios mėsos ar tarpinį šeiminką (pelę, paukštį) bei aplinkoje esančiomis oocistomis. Jos žarnyne iš cistų ar oocistų išsilaisvinę merozoitai prasiskverbia į žarnų gleivinės epitelio ląsteles, jose auga ir nelytiškai dauginasi. Po kelių merozoitų kartų dalis merozoitų virsta mikrogametocitais ir makrogametocitais. Iš makrogametocitų susidaro makrogameta, iš mikrogametocitų- mikrogameta. Šioms susiliejus (įvykus kopuliacijai) susidaro zigota- oocista, kuri su išmatomis pasišalina į išorę. Palankiomis sąlygomis per 2-5 paras joje susidaro dvi sporocistos, turinčios po keturis sporozoitus. Tokia oocista yra invaziška tiek tarpiniam, tiek galutiniam šeiminkui. Užsikrėtusi katė tris savaites kasdien išskiria po 2-20 milijonų oocistų, kurios gali būti invaziškos vienerius metus.