Chotyno mūšis (1673): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] 30 tūkstančių karių armija, vadovaujama Karūnos[[Lenkijos karalystė|Lenkijos]] didžiojo etmono [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] apgulė [[Chotyno tvirtovė|Chotyno tvirtovę]] [[1673]] metų lapkričio pradžioje. Tvirtovė buvo gerai paruošta gynybai: įkurta [[Dniestras|Dniestro]] vingyje, sustiprinta žemės apkasais, grioviais, pastatyta buvusios lenkų stovyklos vietoje [[Chotyno mūšis|pirmojo Chotyno mūšio]] metu puse amžiaus anksčiau. Turkų pozicijų atakos prasidėjo [[lapkričio 10]] d., bet tai buvo tik žvalgybiniai manevrai. Pagrindinis mūšis įvyko kitą dieną, kada [[Jonas Sobieskis]] sudavė smūgį turkams, išsekintiems nerimo ir nemigos.

Po to, kai [[Jonas Sobieskis|Jono Sobieskio]] kariai nualino apgultuosius naktinės atakos imitacija, auštant [[lapkričio 11]] d. [[Jonas Sobieskis]] asmeniškai vedė karius į ataką per sniego pūgą. Po lenkų ginklų salvės pėstininkai ir dragūnai puolė į turkų stovyklą, numušdami priešą nuo pozicijų ir padarydami apkasuose praėjimus raitelių atakai. Į tranšėjas ir apkasus puolė etmono [[Stanislovas Jablonovskis|Stanislovo Jablonovskio]] husarai. Turkai atsakė raitelių kontrataka, bet nesugebėjo pasipriešinti gerai apginkluotiems husarams, ir kova netrukus įsiplieskė visoje turkų stovykloje ir tvirtovėje. Dėl panikos, apimtos turkų karių, Huseinas-paša davė įsakymą atsitraukti į kitą [[Dniestras|Dniestro]] krantą, bet vienintelis tiltas Chotyne buvo sugadintas lenkų artilerijos ugnies ir griuvo nuo bėglių svorio. Tik keliems tūkstančiams turkų iš 35 tūkstančių karių pavyko pabėgti į Podolės Kamenecą.