Lenkijos–Lietuvos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 25:
Į karą [[Lietuva]] įsitraukė vos gavusi nepriklausomybę ir tik pradedanti kurti naująją [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. Lietuvoje negyveno tiek daug žmonių kaip tuo metu [[Lenkija|Lenkijoje]], todėl [[Mobilizacija|mobilizacijos]] skaičiai buvo žemi, o atsilaikyti Lietuvai prieš lenkų invaziją buvo beveik beviltiška, nes lietuvių karinė jėga svyravo nuo 7 000 iki 8 000, o lenkų karinė jėga buvo didesnė negu 20 000 karių ir karinės technikos vienetų. Konfliktą siejo [[Vilniaus kraštas]] ir [[Suvalkija|Suvalkijos regionas]], dėl kurio ir įsižiebė karas dėl lenkų noro [[aneksija|aneksuoti]] šias teritorijas. Dar prieš karą su lenkais tarp Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti, dėl Lenkijos diktatoriaus [[Juzefas Pilsudskis|Juzefo Pilsudskio]] noro užgrobti didelę dalį [[Rytų Europa|Rytų Europos]] ir jo idėjų atkurti kadaise buvusią didžią [[ATR|ATR]] valstybę. Į Vilnių ir aplinkines teritorijas pretendavo tiek Lietuva, tiek ir Lenkija.
1919 m. iš Lietuvos išvijus bolševikus taip pat ir avantiūristų bermontininkų likučius, į Lietuvą iš rytinės pusės pradėjo plūsti Lenkijos kariuomenė. Vilnių 1919 m. [[balandžio 19]] d. užėmė Lenkijos kariuomenė. Lietuvos delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] pareiškė protestą. Gegužės 2 d. ji paragino kariaujančias puses stabdyti kraujo liejimą, tačiau niekas nepasikeitė. 1919 m. [[birželio 18]] d. [[Antantė]] Lietuvos prašymu nustatė pirmąją Lietuvos ir Lenkijos
== Kovos ==
| |||