Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Kalba eina tik apie LDK, Lietuvos Karalystei turime atskirą puslapį. Beje, kaip nurodyta skiltyje, toje vietoje turi būti užrašytas pilnas valstybės pavadinimas |
Nuorodos |
||
Eilutė 10:
| image_map = Polska 1386 - 1434.png
| image_map_caption = Lenkija-Lietuva 1386–1434
| statusas = [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]] dalis (1569–1795)
| imperija =
| statuso_tekstas =
Eilutė 79:
Po XVI a. pradžios karų su Maskva, 1512 m. maskvėnams atiteko [[Smolenskas]] ir kitos rytų žemės, Lietuva buvo susilpninta. Tačiau Lenkijos padėtis gerėjo, į jos priklausomybę pateko [[Prūsijos kunigaikštystė]] ir [[Mozūrija]]. Lietuvos padėtis buvo silpna ne tik rytuose, bet ir pietryčiuose, kur vyko nuolatiniai [[totoriai|totorių]] puldinėjimai. Dar labiau varginantys karai prasidėjo kilus [[Livonijos karas|Livonijos karui]], į kurį Livonijos prašymu 1561 m. įsitraukė Lietuva, Vilniaus sutartimi gavusi naujai sudarytą Uždauguvio kunigaikštystę (Latgalą, Vidžemę ir Pietų Estiją). Karo metu Maskva užėmė [[Polockas|Polocką]] ir priartėjo prie etninių Lietuvos žemių. Lietuvos diduomenė nusprendė kreiptis pagalbos į Lenkiją, kad toji irgi įsitrauktų į karą prieš Ivano IV maskvėnus. Už pagalbą Lenkija reikalavo teisės kartu valdyti Lietuvos gautąsias Livonijos žermes ir sudaryti aiškią unijos sutartį, kuri užbaigtų ginčus ir galutinai susietų valstybes. Lietuvos smulkioji bajorija buvo pasiruošusi derėtis su bet kuo, net išrinkti Maskvos carą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Lietuvos didikai tuo tarpu buvo priešiški Lietuvos [[suverenitetas|suvereniteto]] apkarpymui. Šios aplinkybės privedė prie 1569 m. Liublino unijos sudarymo. Pati Liublino unija buvo sudaryta mažai atsižvelgiant į Lietuvos interesus, jos sąlygos buvo faktiškai padiktuotos lenkų. Lietuvių didikams bandant pasipriešinti ir išvykus iš unijos klausimą svarsčiusio Seimo, karalius Žygimantas Augustas, lenkų spaudžiamas, prijungė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausiusias [[Palenkės vaivadija|Palenkės]], Voluinės, Braclavo ir Kijevo žemes tiesiog prie Lenkijos. Lietuvos delegacija, be kitų nuolaidų iš lenkų pusės, išsireikalavo, kad valstybė vadintųsi Abiejų Tautų Respublika (lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów; tautomis laikyta bajorija ir didikai).
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (ir [[Abiejų Tautų Respublika|ATR]]) formaliai nustojo egzistuoti, priėmus 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, o realiai – 1795 m., kai Lenkijos Respublika buvo galutinai pasidalinta kaimyninių valstybių – Rusijos, Prūsijos ir Austrijos.
== Santvarka ==
| |||