Vilniaus universiteto biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
 
== Paslaugos ==
[[Vaizdas:VU Humanistikos informacijos centras.JPG|thumb|Sidabrinė skaitykla, HIC]]
Biblioteka teikia paslaugas ne tik Vilniaus universiteto studentams ir akademinei bendruomenei, bet visiems [[Lietuva|LR]] ir užsienio piliečiams. Mokslinė literatūra į namus yra skolinama tik VU bendruomenės nariams, registruoti vartotojai nuo 16 m. gali skolintis laisvalaikiui skirtą literatūrą.
 
'''Pranciškaus Smuglevičiaus salė'''
 
[[Vaizdas:VU bibliotekos Smuglevičiaus salė.JPG|right|thumb|220px|P. Smuglevičiaus salė]]Seniausioji universiteto salė pavadinta ją dekoravusio žymiausio Lietuvos klasicistinės tapybos atstovo [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškaus Smuglevičiaus]] ([[1745 m.|1745]]–[[1807 m.|1807]]) vardu. XVII a. joje buvo jėzuitų vienuolyno refektorius (viduramžių vienuolyno salė, atlikusi valgomojo funkcijas). Salę puošia XVII a. pradžiai būdingi cilindriniai skliautai su liunetėmis. Lubų centre XX a. pradžioje restauruota nuo XVII a. išlikusi freska, vaizduojanti [[Marija (Jėzaus motina)|Mergelę Mariją]], savo apsiaustu gaubiančią Universiteto profesorius jėzuitus. Nuo XVIII a. pabaigos salę paskyrus bibliotekai ir viešosioms paskaitoms, P. Smuglevičius apsiėmė ją naujai dekoruoti. Vėliau salė buvo paversta Vilniaus Imperatoriškojo universiteto aula[[Vilniaus universiteto biblioteka#cite note-5|<sup>[5]</sup>]], o uždarius universitetą atiteko Medicinos-chirurgijos akademijai. [[1855 m.|1855]] m. salė buvo perleista [[Vilniaus archeologijos komisija|Vilniaus Laikinosios archeologijos komisijos]] Senienų muziejui, o [[1865 m.|1865]] m. Vilniaus viešajai bibliotekai.
 
[[1929 m.|1929]] m. klasicistinį salės dekorą atkūrė tapytojas restauratorius Jurgis Hopenas. Skliautų viduryje, trijų P. Smuglevičiaus paveikslų vietoje, tapytojas Kazimieras Kviatkovskis rekonstravo XVII a. freską. Aštuoni P. Smuglevičiaus salės sietynai padaryti XX a. pradžioje, o salėje pakabinti per [[1929 m.|1929]] m. restauraciją. Salės baldai – retas Lietuvoje XIX a. II pusės specialios paskirties baldų pavyzdys.
 
Šiuo metu istorinė P. Smuglevičiaus salė – viena įspūdingiausių ir dažniausiai lankomų universiteto architektūrinio ansamblio vietų. Tai vienintelis Lietuvoje išlikęs P. Smuglevičiaus polichromijos pavyzdys. Salėje rengiamos unikalios ekspozicijos iš bibliotekoje saugomų kolekcijų.
 
[[Vaizdas:VU bibliotekos Smuglevičiaus salė.JPG|right|thumb|220px|P. Smuglevičiaus salė]]
==== Joachimo Lelevelio salė ====
[[Vaizdas:VU bibliotekos J.Lelevelio salė.JPG|right|thumb|220px|J.Lelevelio salė]]
==== Baltoji salė (senoji observatorija) ====
[[Vaizdas:VU bibliotekos baltoji salė.JPG|right|thumb|200px|Baltoji salė]]
[[Vaizdas:Radziwill telescope in VULibrary02.JPG|thumb|right|200px|Lietuvos didiko [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė|Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės]] padovanotas pirmasis Vilniaus astronomijos observatorijos teleskopas. (Bibliotekos Baltoji salė)]]
Baltoji salė – sudėtinė senosios observatorijos dalis. Baltojoje salėje buvo įsikūrusi viena seniausių  Europoje [[Vilniaus universiteto astronomijos observatorija|astronomijos observatorija]]. Projekto autorius ir statytojas – [[Tomas Žebrauskas]]. Observatorijos projektavimas buvo pradėtas [[1752 m.|1752]] m. rudenį. Lėšų statyboms paaukojo [[Grigalius Antanas Oginskis]] ir jo duktė Elžbieta Oginskaitė-Puzinienė. Tai erdvi, 6,4 m aukščio patalpa, gerai apšviesta abiejose pusėse esančių langų. T. Žebrausko suprojektuotą Baltąją salę į tris dalis skaido šeši masyvūs barokiniai [[Piliorius|pilioriai]], apjuosti puošniais karnizais. Salės lubose įrengta ovalinė anga jungiasi su virš jos esančia mažesne sale, kuri yra tarsi Baltosios salės tąsa. Taip buvo perteikta barokinės begalybės idėja.
 
52

pakeitimai