Morta Mindaugienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 33:
Morta buvo svarbus asmuo šalia valdovo [[Mindaugas|Mindaugo]]. Šiam aptarus krikšto ir karūnacijos reikalus su Livonijos magistru, gavus popiežiaus pritarimą, buvo „krikštintas ir šventintas karalius [[Mindaugas]] galingas ir jo žmona Morta“, magistras įsakė iš „kilniųjų brangenybių karaliui [[Mindaugas|Mindaugui]] ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas“, atsistatydinęs Livonijos magistras [[Andrius fon Štirlandas|Andrius Štirlandietis]] vykdamas į [[Lietuvos Karalystė|Lietuvą]] keliavo pas [[Mindaugas|Mindaugą]] ir karalienę Mortą, aptarti tolimesnių veiksmų kunigaikštis [[Treniota]] ir [[žemaičiai]] vyko „pas karalių Mindaugą ir pas jo žmoną Mortą“, Mortos patariamas [[Mindaugas]] išsiuntė [[Vokiečių ordinas|Ordino]] atstovus į [[Ryga|Rygą]]: „Tavo žodžio paklausysiu“, atsakė jai karalius, „ir tik tada taiką sulaužė“, tai yra jau atvirai stojo į kovą prieš [[Vokiečių ordinas|Ordiną]].<ref>[[Romas Batūra]]. Lietuvos Karalienė Morta ir valstybės aušra. Lietuvos karalienė Morta. Karalystės šviesa istorijoje ir valstybės dabartyje. [[Saulės delta]], [[2008]] m. p. 9-11</ref>
[[Eiliuotoji Livonijos kronika|Eiliuotosios Livonijos kronikos]] metraštininkas nešykšti jai dėmesio. Ji jautri, švelni ir rūpestinga karalaičių [[Rūklys|Rūklio]] (Gerstuko) ir [[Rupeikis|Rupeikio]] motina. Jos jautrumas artimiesiems ir rūpestis valstybės reikalais susieti su esminiais įvykiais kuriant [[Lietuvos Karalystė|Lietuvos Karalystę]]. Karaliaus [[Mindaugo]] ir karalienės Mortos santykiai atsiveria rūpesčiu tautos interesais. Grįžusį iš sunkaus žygio [[Mindaugas|Mindaugą]] pasitikusi karalienė klausinėja jį ir guodžia, užjaučia ir meiliai nusižemindama išreiškia pasiilgimą. Pirmieji žmogiškos meilės atspindžiai Lietuvos istorijoje tokie išskirtiniai, jog jais negalima nesižavėti. Karalienė pokalbyje su [[Mindaugas|Mindaugu]] atkreipia dėmesį į Livonijos magistro teiktą Lietuvai paramą, kartu nežymiai parodydama ir savo reikšmę: „Magistras pagerbė tave ir visą tavo tautą, taip pat ir mane“. Toji magistro pagarba, tai [[Lietuvos Karalystė]], ryšys su [[Vakarų Europa]]. Taipogi, karalienė dažnai pataria [[Mindaugas|Mindaugui]], o kartu yra subtiliai reikli esminiuose valstybės reikaluose. Ji pranašiškai nurodo į karaliaus santykių su [[Treniota]] grėsmę, ryžtingai priekaištauja dėl bendradarbiavimo su juo: „dabar tu gi seki paskui tą beždžionę“. Nujausdama pavojų karalienė ryžtingai taria: „Pakeisk savo nuomonę ir sek mane, tai išeis tau į gerą“. Tačiau [[Mindaugas]] yra santūrus, savo diplomatinių veiksmų plane tai vertina nenaudingumu [[Lietuvos Karalystė|Lietuvai]] ir korektiškai atsako, jog „šiuo metu esu kurčias“. Laikmečio įvykiai rodo to pokalbio reikšmę. Žinoma, karalius suprato ir įvertino [[Treniota|Treniotos]] priešiškumą, juk nutraukęs [[Treniota|Treniotos]] neparuoštą žygį į
Ryški karalienės Mortos asmenybė reikalauja atidaus dėmesio. Juk iškilusis lietuvės moters paveikslas nuo [[Voluinė|Voluinės]] metraštininko sudrumstos atminties atsiveria dramatinėje įtampoje. Laikas išgrynina tikrąsias įvykių aplinkybes, išlaisvina nuo priešiškų [[Lietuvos Karalystė|Lietuvai]] klastočių, nuo dirbtinai supriešintų Šiaulių kunigaikščio [[Vismantas|Vismanto]] ir karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] santykių. Įvykių prie [[Tverai|Tverų]] aprašyme tas pats [[Volynės metraštis|Voluinės metraštis]] nurodo, jog [[Vismantas]] žuvo po to, kai [[Mindaugas]] jau buvo išvykęs. Todėl vėliau sumanyta ir į ankstesnius įvykius įterpta jų prieštara nepagrįsta, nors, kaip istorinė žymė, padeda regėti karalienę Mortą kilus iš [[Šiauliai|Šiaulių]]. Neatsitiktinai apie tai daug ką byloja vietovardžiai. Netoli Šiaulių yra [[Vismantai|Vismantų]] ([[Pakruojo rajonas|Pakruojo raj]].) [[gyvenvietė]]. Buvusi kunigaikščio [[Vismantas|Vismanto]] žemėvalda dar kartą atkreipia dėmesį į karalienės Mortos kilmės vietą. Dar daugiau, greta Vismantų yra karalaičio Ruklio vardu pažymėtas [[Ruklaukis]]. Taip istorinių duomenų ir vietovardžių atgarsiu pasirodo Šiaulių kunigaikštytė Vismantaitė, kuriai tapus karaliene Morta, galima versija, jog kunigaikštis [[Vismantas]] čia buvo skyręs žemėvaldą savo vaikaičiui [[Rūklys|Rūkliui]].
| |||