Vikipedija

Morta Mindaugienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 29:
Nėra jokių žinių, kad iki Mortos [[Mindaugas]] būtų turėjęs kitą žmoną, nors [[Vaišelga]] yra minimas kaip jo sūnus. [[Mindaugas|Mindaugo]] vedybų su Morta tiksli data nėra žinoma. Pagrindinis istorinis šaltinis, kuriame minima karalienė Morta – [[Eiliuotoji Livonijos kronika]], kurioje rašoma, kad atvykusį iš [[Ryga|Rygos]] [[LO|Livonijos ordino]] [[krašto magistras|magistrą]] [[Andrius fon Štirlandas|Andrių Štirlandietį]] „pasveikino ir karalienė, meilingai žengusi į menę”. [[1251]] m. jis pats inicijavo [[Mindaugas|Mindaugo]], jo žmonos Mortos, ir dviejų sūnų – [[Rūklys|Rūklio]] ir [[Rupeikis|Rupeikio]] – krikštą. Kartu buvo pakrikštyti [[Mindaugas|Mindaugo]] aplinkos kilmingieji ir daugybė lietuvių karių. [[1253]] m. popiežiaus [[Inocentas IV|Inocento IV]] valia Lietuvos krikščioniškuoju karaliumi buvo karūnuotas valstybės suvienytojas ir valdovas [[Mindaugas]] bei jo žmona Morta. Brangiomis ir meniškomis karūnomis bei kitomis karališkomis insignijomis, sukurtomis [[Ryga|Rygos]] auksakalių, juos vainikavo [[Kulmo vyskupas]] [[Hendenreichas]].
 
Morta valdovo [[Mindaugas|Mindaugo]] žmona buvo labai sudėtingu [[Lietuva|Lietuvai]] laikotarpiu. Jau [[1219]] m. [[Mindaugas]] su broliu [[Dausprungas|Dausprungu]] buvo vieni iš pačių žymiausių Lietuvos kunigaikščių, o tuo metu baltų žemėms ir [[Lietuva|Lietuvai]] vis stiprėjo pavojus iš Livonijos [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordino]] pusės ir pietvakarių, ypač kai nuo Pavyslio ėmė veržtis [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinas]]. Šių dviejų frontų sąlygomis [[1236]] m. didžiulės tarptautinės akcijos pasėkoje kryžiaus žygis buvo nukreiptas tiesiogiai prieš [[Lietuva|Lietuvą]], bet kaip liudija šaltiniai, „susibūrė Lietuva“ ir „nugalėjo Lietuva“ garsiame [[Saulės mūšis|Saulės mūšyje]]. Kiek vėliau rašytiniuose šaltiniuose nušviečiant tarptautinius pietryčių įvykius figūruoja ir aprašoma „Mindaugo Lietuva“. Dėl to nuo tų metų sąlygiškai skaičiuotas ir [[Mindaugas|Mindaugo]] valdymas. Didžiulis [[Mindaugas|Mindaugo]] valstybės išbandymas buvo XIII a. viduryje, kai [[1250]]-[[1251]] m. [[Lietuva|Lietuvą]] puolė Livonijos ordinas ir [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] [[Rusia|Rusios]] pajėgos, o valstybės viduje, išorės poveikyje, vyko sąmokslas. [[Mindaugas]] sugebėjo atremti priešą, suardyti priešišką koaliciją suartėdamas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]], priimant [[1251]] m. krikštą ir [[1253]] m. karūnuojantis Lietuvos karaliumi. Nors ir toliau [[Vokiečių ordinas|Ordinas]] su talkininkais grobstė vakarų baltų žemes, [[Mindaugas|Mindaugo]] remiami [[lietuviai]] ir [[žemaičiai]] sutriuškino abi [[Vokiečių ordinas|Ordino]], Livonijos ir Prūsijos šakas [[Durbės mūšis|Durbės mūšyje]] ([[1260]] m.), o tuo pasinaudoję, sukilę [[prūsai]] ir kiti baltai, kovojo dėl savo nepriklausomybės. Galiausiai, Mindaugas, pasinaudodamas esančia situacija, stojo į atvirą kovą prieš [[Vokiečių ordinas|Ordiną]] [[1261]] m.
 
Morta buvo svarbus asmuo šalia valdovo [[Mindaugas|Mindaugo]]. Šiam aptarus krikšto ir karūnacijos reikalus su Livonijos magistru, gavus popiežiaus pritarimą, buvo „krikštintas ir šventintas karalius [[Mindaugas]] galingas ir jo žmona Morta“, magistras įsakė iš „kilniųjų brangenybių karaliui [[Mindaugas|Mindaugui]] ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas“, atsistatydinęs Livonijos magistras [[Andrius fon Štirlandas|Andrius Štirlandietis]] vykdamas į [[Lietuvos Karalystė|Lietuvą]] keliavo pas [[Mindaugas|Mindaugą]] ir karalienę Mortą, aptarti tolimesnių veiksmų kunigaikštis [[Treniota]] ir [[žemaičiai]] vyko „pas karalių Mindaugą ir pas jo žmoną Mortą“, Mortos patariamas [[Mindaugas]] išsiuntė [[Vokiečių ordinas|Ordino]] atstovus į [[Ryga|Rygą]]: „Tavo žodžio paklausysiu“, atsakė jai karalius, „ir tik tada taiką sulaužė“, tai yra jau atvirai stojo į kovą prieš [[Vokiečių ordinas|Ordiną]].<ref>[[Romas Batūra]]. Lietuvos Karalienė Morta ir valstybės aušra. Lietuvos karalienė Morta. Karalystės šviesa istorijoje ir valstybės dabartyje. [[Saulės delta]], [[2008]] m. p. 9-11</ref>
Eilutė 37:
Karalienė dažnai pataria [[Mindaugas|Mindaugui]], o kartu yra subtiliai reikli esminiuose valstybės reikaluose. Ji pranašiškai nurodo į karaliaus santykių su [[Treniota]] grėsmę, ryžtingai priekaištauja dėl bendradarbiavimo su juo: „dabar tu gi seki paskui tą beždžionę“. Nujausdama pavojų karalienė ryžtingai taria: „Pakeisk savo nuomonę ir sek mane, tai išeis tau į gerą“. Tačiau [[Mindaugas]] yra santūrus, savo diplomatinių veiksmų plane tai vertina nenaudingumu [[Lietuvos Karalystė|Lietuvai]] ir korektiškai atsako, jog „šiuo metu esu kurčias“. Laikmečio įvykiai rodo to pokalbio reikšmę. Žinoma, karalius suprato ir įvertino [[Treniota|Treniotos]] priešiškumą, juk nutraukęs [[Treniota|Treniotos]] neparuoštą žygį į [[Cėsys|Kėsį]], išvengė jo sumanytos klastos ir pavojaus Lietuvos kariuomenei. Todėl karalius rūstus, o karalienė rūpinasi prasikaltusiųjų likimu. Jos patarimas nedaryti iš jų kankinių, o išprašyti iš šalies. Istorijoje tai nurodoma kaip subtili tautos moters nuojautos įžvalga, regisi humaniškumo jausmo išmintimi. Įvykių visuma parodė karalienės teisumą - klastūnas [[Treniota]] tapo smurtininku.
 
Ryški karalienės Mortos asmenybė reikalauja atidaus dėmesio. Juk iškilusis lietuvės moters paveikslas nuo [[VolynėVoluinė|Voluinės]]s metraštininko sudrumstos atminties atsiveria dramatinėje įtampoje. Laikas išgrynina tikrąsias įvykių aplinkybes, išlaisvina nuo priešiškų [[Lietuvos Karalystė|Lietuvai]] klastočių, nuo dirbtinai supriešintų Šiaulių kunigaikščio [[Vismantas|Vismanto]] ir karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] santykių. Įvykių prie [[Tverai|Tverų]] aprašyme tas pats [[Volynės metraštis|Voluinės metraštis]] nurodo, jog [[Vismantas]] žuvo po to, kai [[Mindaugas]] jau buvo išvykęs. Todėl vėliau sumanyta ir į ankstesnius įvykius įterpta jų prieštara nepagrįsta, nors, kaip istorinė žymė, padeda regėti karalienę Mortą kilus iš [[Šiauliai|Šiaulių]].
 
Neatsitiktinai apie tai daug ką byloja vietovardžiai. Netoli Šiaulių yra [[Vismantai|Vismantų]] ([[Pakruojo rajonas|Pakruojo raj]].) [[gyvenvietė]]. Buvusi kunigaikščio [[Vismantas|Vismanto]] žemėvalda dar kartą atkreipia dėmesį į karalienės Mortos kilmės vietą. Dar daugiau, greta Vismantų yra karalaičio Ruklio vardu pažymėtas [[Ruklaukis]]. Taip istorinių duomenų ir vietovardžių atgarsiu pasirodo Šiaulių kunigaikštytė Vismantaitė, kuriai tapus karaliene Morta, galima versija, jog kunigaikštis [[Vismantas]] čia buvo skyręs žemėvaldą savo vaikaičiui Rukliui[[Rūklys|Rūkliui]].
 
Karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] rašte nurodyta, jog karalaičiai Ruklys[[Rūklys]] ir [[Rupeikis]] [[1254]] m. dalyvauja sprendžiant valstybės reikalus. Jie sosto paveldėtojai, o ne mažamečiai, kaip vėlgi siekė supriešinti atmintį [[Volynės metraštis|Voluinės metraštis]]. Šis raštas ir rodo, jog karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] vedybos su kunigaikštyte Vismantaite vyko po [[Saulės mūšis|pergalės prie Saulės]]. Taip Saulės įvykių siužete atsiveria subtilių jausmų atgarsis, ir gėrimės pirmąja meilės istorija Lietuvos istorijoje. Šviesusis karalienės Mortos paveikslas dabar ir legenda apie kunigaikštytę Vismantaitę byloja, jog garsus buvo [[Salduvė|Salduvės]]s pilies kunigaikštis [[Vismantas]], bet dar labiau išgarsėjo jo duktė. Kai [[lietuviai]] pilyje šventė Saulės pergalę, ten kunigaikštytę sutiko būsimasis karalius [[Mindaugas]]. Ji tapo Lietuvos karaliene Morta. <ref>Vytautas Baškys. Lietuvos istorijos tituliniame lape – Karalienė Morta. Lietuvos karalienė Morta. Karalystės šviesa istorijoje ir valstybės dabartyje. Saulės delta, 2008 m. p. 16-18</ref>
 
Išsiplėtęs [[Lietuvos Karalystė|Lietuvos]] ir baltų kovos frontas pražūtimpražūtimi grėsė [[Vokiečių ordinui]], bet 1262–1263 m. mirė Morta, žuvo [[Mindaugas]], [[Lietuvos Karalystė|Lietuvai]] vėl iškilo didelis pavojus. Nuo [[1269]] m. naujam kovos etapui [[Lietuvos Karalystė|Lietuvos]] jėgas sutelkė didysis kunigaikštis [[Traidenis]]. Tokiomis aplinkybėmis XIII a. šeštajame dešimtmetyje Morta reiškėsi kaip valdovo [[Mindaugas|Mindaugo]] bendražygė, dalyvaujanti politiniame gyvenime, patarianti, teikianti savo nuomonę.
 
== Atminimas ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Morta_Mindaugienė"