|
[[Vaizdas:Karaliene_Morta._Autorius_-_skulptorius_Juozas_Kalinauskas.jpg|thumb|244px|right|Medalis skirtas Lietuvos Karalienės Mortos karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius - skulptorius, medalininkas [[Juozas Kalinauskas]]]]
'''Morta Mindaugienė''' (g. apie [[1210]] arba [[1215]] m. [[Agluona]] (?), ([[Latgala)]] – m. [[1262]] m. [[Vilnius]] ?, [[Lietuvos Karalystė|Lietuva]]) – pirmoji karūnuota [[Lietuva|Lietuvos]] karalienė, Lietuvos karaliaus ([[1253]]-[[1263]] m.) [[Mindaugas|Mindaugo]] žmona.
== Istoriografiniai duomenys ==
{{stilius}}
Nėra jokių žinių, kad iki Mortos [[Mindaugas]] būtų turėjęs kitą žmoną, nors [[Vaišelga]] yra minimas kaip jo sūnus. Nežinoma,[[Mindaugas|Mindaugo]] kadavedybų Mindaugassu Morta tiksli data vedėnėra Mortąžinoma. Pagrindinis istorinis šaltinis, kuriame minima karalienė Morta – [[Eiliuotoji Livonijos kronika]], kurioje rašoma, kad atvykusį iš [[Ryga|Rygos]] [[LO|Livonijos ordino]] [[krašto magistras|magistrą]] [[Andrius fon Štirlandas|Andrių Štirlandietį]] „Pasveikino„pasveikino ir karalienė, / Meilingaimeilingai žengusi į menę”. [[1251]] m. Andrius išjis Štirlandopats inicijavo [[Mindaugas|Mindaugo]], jo žmonos Mortos, ir dviejų sūnų – Ruklio[[Rūklys|Rūklio]] ir [[Rupeikis|Rupeikio / Repeikio]] – krikštą. Kartu buvo pakrikštyti [[Mindaugas|Mindaugo]] aplinkos kilmingieji ir daugybė lietuvių karių. [[1253]] m. [[popiežius|popiežiaus]] [[Inocentas IV|Inocento IV]] valia Lietuvos krikščioniškuoju karaliumi buvo karūnuotas valstybės suvienytojas ir valdovas [[Mindaugas]] bei jo žmona Morta. Brangiomis ir meniškomis karūnomis bei kitomis karališkomis insignijomis, sukurtomis [[Ryga|Rygos]] auksakalių, juos vainikavo [[Kulmo vyskupas]] [[Hendenreichas]].
Morta valdovo [[Mindaugas|Mindaugo]] žmona buvo labai sudėtingu [[Lietuva|Lietuvai]] laikotarpiu. Jau [[1219]] m. [[Mindaugas]] su broliu [[Dausprungas|Dausprungu]] buvo vieni iš pačių žymiausių Lietuvos kunigaikščių, o tuo metu baltų žemėms ir [[Lietuva|Lietuvai]] vis stiprėjo pavojus iš Livonijos kalavijuočių[[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordino]] pusės ir pietvakarių, ypač kai nuo Pavyslio ėmė veržtis [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinas]]. Šių dviejų frontų sąlygomis [[1236]] m. didžiulės tarptautinės akcijos pasėkoje kryžiaus žygis buvo nukreiptas tiesiogiai prieš [[Lietuva|Lietuvą]], bet kaip liudija šaltiniai, „susibūrė Lietuva“ ir „nugalėjo Lietuva“ garsiame [[Saulės mūšis|Šiaulių (Saulės) mūšyje]]. Kiek vėliau rašytiniuose šaltiniuose nušviečiant tarptautinius pietryčių įvykius figūruoja ir „Mindaugo Lietuva“. Dėl to nuo tų metų sąlygiškai skaičiuotas ir [[Mindaugas|Mindaugo]] valdymas. Didžiulis [[Mindaugas|Mindaugo]] valstybės išbandymas buvo XIII a. viduryje, kai [[1250]]-[[1251]] m. [[Lietuva|Lietuvą]] puolė Livonijos ordinas ir [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] [[Rusia|Rusios]] pajėgos, o valstybės viduje, išorės poveikyje, vyko sąmokslas. [[Mindaugas]] sugebėjo atremti priešą, suardyti priešišką koaliciją suartėdamas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]], priimant [[1251]] m. krikštą ir [[1253]] m. karūnuojantis Lietuvos karaliumi. Nors ir toliau [[Vokiečių ordinas|Ordinas]] su talkininkais grobėgrobstė vakarinių baltų žemes, [[Lietuva|Lietuvą]] [[1258]] m. puolė galingojiužpuolė totorių valdoma [[Aukso Orda]] su jai pavaldžiais rusų kunigaikščiais,. [[Mindaugas|Mindaugo]] remiami vakariniai [[lietuviai]] ir [[žemaičiai]] triuškinosutriuškino abi [[Vokiečių ordinas|Ordino]], Livonijos ir Prūsijos šakas [[Durbės mūšis|Durbės mūšyje]] ([[1260]] m.), o tuo pasinaudoję, sukilę [[Prūsai]] ir kiti baltai kovojo, pagaliaudėl nepriklausomybės. Pagaliau ir Mindaugas atvirai stojo į kovą prieš [[Vokiečių ordinas|Ordiną]] ([[1261]] m.).
Morta buvo svarbus asmuo šalia valdovo Mindaugo. Šiam aptarus krikšto ir karūnacijos reikalus su Livonijos magistru, gavus popiežiaus pritarimą, buvo „krikštintas ir šventintas karalius Mindaugas galingas ir jo žmona Morta". Magistras įsakė iš „kilniųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas“ /Eiliuotoji Livonijos kronika/.
|
