Kriauklė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 83.171.0.0 (Aptarimas) darytas keitimas 5003261
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{otheruses|Kriauklė}}
 
[[Vaizdas:Shell_On_Sand.jpg|thumb|right|200px|Kriauklė]]
 
'''Kriauklė'''  – [[moliuskas|moliuskų]] kūną apgaubiantis kietas apvalkalas, kurį gamina [[Mantija (biologija)|mantija]]. Augant moliuskui auga ir jo kriauklė, kuri gali būti vientisa ir susisukusi arba iš dviejų dalių. Moliuskui augant, storėja prizminis kriauklės sluoksnis
([[ostrakas(biologija)|ostrakas]]), o paviršinis plonas raginis sluoksnis ([[periostrakas(biologija)|periostrakas]]) nekinta. Kriauklės viršutinio sluoksnio ornamentas yra vadinamas skulptūra, raštas. <ref> http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/lab_darbai/bestu_biol/Laboratorinis_darbas_PILVAKOJAI_MOL.pdf </ref>. Kai kurie turi blizgantį trečiąjį - – perlamutrinį sluoksnį ([[Turbo]], [[Haliotis]]). Kriauklės spalva priklauso nuo mantijos pakraštyje esančių pigmentinių ląstelių. Kriauklė saugo jūrinius pilvakojus nuo priešų ir bangų mūšos, todėl pakrantėse gyvenančių moliuskų kriauklė labai stora.
Vidinį [[Dvigeldis|dvigeldžių]] moliuskų ([[Bivalvia]]) kriauklių storą kalkinį prizminį sluoksnį ([[kalcio karbonatas]]) dengia plonas [[kochiolininis]] sluoksnis (raginė organinė medžiaga).<ref>Zoologija. Donatas Mažiulis, Marija Starodubaitė. - – V.: Siveida, 2001. - – 296 p.: iliustr.</ref>
==Kriauklės struktūra==
 
Seniausia kriauklės dalis yra jos viršūnė. Nuo viršūnės kriauklė auga žemyn formuodama apvijas. Paskutiniojo apvijos apsisukimo anga vadinama kiauto anga, o jos laisvi pakraščiai – angos pakraščiu, kuris skirstomas į išorinę lūpą, arba peristomą, ir ploną vidinę lūpą, kuri prikibusi prie paskutiniojo apsisukimo paviršiaus. Angoje gali būti „dantukų“, kurių išsidėstymas turi sistematinės reikšmės Vertiginidae, Pupilidae ir Clausiliidae šeimose.<ref>http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/lab_darbai/bestu_biol/Laboratorinis_darbas_PILVAKOJAI_MOL.pdf</ref>
== Kriauklės struktūra ==
Seniausia kriauklės dalis yra jos viršūnė. Nuo viršūnės kriauklė auga žemyn formuodama apvijas. Paskutiniojo apvijos apsisukimo anga vadinama kiauto anga, o jos laisvi pakraščiai  – angos pakraščiu, kuris skirstomas į išorinę lūpą, arba peristomą, ir ploną vidinę lūpą, kuri prikibusi prie paskutiniojo apsisukimo paviršiaus. Angoje gali būti „dantukų“, kurių išsidėstymas turi sistematinės reikšmės [[Vertiginidae]], Pupilidae ir [[Skląsteniniai|Clausiliidae]] šeimose.<ref>http://gamta.vdu.lt/bakalaurai/lab_darbai/bestu_biol/Laboratorinis_darbas_PILVAKOJAI_MOL.pdf</ref>
 
eilutė 16 ⟶ 17:
[[Kategorija:Moliuskai]]
 
== Nuorodos ==
<references/>