Gulagas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Rusijos baudžiamosios teisės istorija|baudžiamojoje teisėje]] svarbų vaidmenį turėjo tremtis (''ссы́лка'') ir [[katorga]]. Katorga turėjo pagrindinius priverčiamojo darbo stovyklos požymius: sunkus priverstinis fizinis nekvalifikuotas darbas, primityvios apgyvendinimo sąlygos. Katorgos darbų stovyklos nuo XVII a. buvo kuriamos daugiausia mažai apgyvendintose, sunkiomis gyvenimo sąlygomis pasižyminčiose, tačiau gausius žaliavų išteklius turinčiose vietovėse – [[Sibiras|Sibire]] ir [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]]. Nepaisant izoliuotos katorgos stovyklų aplinkos, kai kuriems katorgininkams pavykdavo sėkmingai iš įkalinimo vietos pabėgti. Paprastai ilgiems metams nuteisti katorgininkai dirbo kasyklose ir [[Medžio apdirbimo pramonė|medienos paruošose]]. Po 1847 m. įvestų Rusijos baudžiamosios teisės pakeitimų tremtis ir katorgos bausmės buvo skiriamos ne tik kriminaliniams nusikaltėliams, bet ir politiniams sistemos priešininkams, tokiems kaip [[dekabristai]], narodnikai ar [[Bolševikas|bolševikai]], nacionalinių judėjimų ir sukilimų aktyvistams. Taip į Sibirą buvo tremiami [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyviai iš Lenkijos ir Lietuvos.

1937–1938 m. lagerius gausiai papildė [[Didysis valymas|Didžiojo valymo]] aukos. Šimtai tūkstančių asmenų buvo areštuoti ir nuteisti ilgo įkalinimo bausmėmis, paprastai pagal Baudžamojo[[RTFSR Baudžiamasis kodeksas (1922)|Baudžiamojo kodekso]] [[58 straipsnis|58 straipsnį]], kuriame buvo numatytos bausmės už įvairias „kontrrevoliucinės veiklos“ formas. Pagal NKVD įsakymą Nr.00447 dešimtys tūkstančių Gulago kalinių 1937–1938 m. buvo nužudyti dėl „tęsiamos kontrrevoliucinės veiklos“. Iš dalies dėl to tarp 1934 m. ir 1941 m. kalinių su aukštesniuoju išsilavinimu skaičius išaugo daugiau nei aštuonis kartus, o kalinių su aukštuoju išsilavinimu – penkis kartus. Atitinkamai išaugo išsilavinusių asmenų dalis tarp kalinių.<ref>{{cite web|title=Таблица 3. Движение лагерного населения ГУЛАГа|url=http://scepsis.net/library/misc/id-937_table3.html}}</ref>

Apie 300 000 lenkų karo belaisvių buvo paimti sovietų per invaziją į Lenkiją. <ref name="PWN_KW">[[Internetowa encyklopedia PWN|Encyklopedia PWN]] [http://encyklopedia.pwn.pl/33490_1.html 'KAMPANIA WRZEŚNIOWA 1939'] {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20050927000000/http://encyklopedia.pwn.pl/33490_1.html |date=2005-09-27}}, tikrinta 2005-12-10, lenkų kalba</ref> Beveik visi belaisviai karininkai ir daugybė eilinių karių buvo nužudyti (žr. [[Katynės žudynės]]) arba išsiųsti į Gulagą.<ref name="Chodakiewicz">{{en icon}} {{cite book| author =[[Marek Jan Chodakiewicz]] | coauthors = | title =Between Nazis and Soviets: Occupation Politics in Poland, 1939–1947 | year =2004 | editor = | pages = | chapter = | chapterurl = | publisher =Lexington Books | location = | isbn =0-7391-0484-5| url = | accessdate = }}</ref>

1953 m. kovo 27 d. išleistas [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] įsakas dėl amnestijos, pagal kurią per tris mėnesius į laisvę išleisti nuteisti mažiau nei penkeriems metams, o tai buvo beveik pusė lagerių kalinių (apie 1,2 mln. iš 2,5 mln.). Tai, kad kaip tikėtasi, nebuvo išlaisvinti politiniai kaliniai sukėlė jų kolektyvinius pasipriešinimo veiksmus ([[Vorkutos sukilimas]], [[Norilsko sukilimas]], [[Kengiro kalinių sukilimas]]). Šie įvykiai paspartino politinių kalinių bylas turėjusių patikrinti komisijų darbą. 1954 m. gegužės 4 d. TSKP Centrinio Komiteto Prezidiumas leido peržiūrėti nuteistųjų už „kontrrevoliucinius nusikaltimus“ bylas. Peržiūrint bylas nuosprendžiai buvo švelninami. Per du metus (nuo 1954 m. pradžios iki 1956 m. pradžios) politinių kalinių skaičius Gulage sumažėjo nuo 467 000 iki 114 000, t. y. 75 procentais. 1956 m. pradžioje, pirmą kartą per dvidešimt metų, bendras įkalintųjų skaičius tapo mažesnis už vieną milijoną.

Gulago priverstinio darbo stovyklose nuo 1929 m. iki 1953 m. buvo įkalinti 14 milijonų žmonių (laikotarpyje tarp 1918 m. ir 1929 m. kalėjusių lageryje skaičių nustatyti labai sunku). Dar 6–7 milijonai žmonių buvo ištremti į atokias TSRS vietoves, 4–5 mln. pabuvojo darbo kolonijose, dar 3,5 mln. buvo darbo gyvenvietėse.<ref name="ConquestGRZ">Robert Conquest [http://sovietinfo.tripod.com/CNQ-Victims_Stalinism.pdf "Victims of Stalinism: A Comment. "] ''Europe-Asia Studies,'' Vol. 49, No. 7 (Nov. 1997), p. 1317–1319 teigia: „Mes visi esame linkę priimti Zemskovo skaičius (nors jie galbūt nepilni) pagal kuriuos 14 mln. buvo išsiųsti į Gulago lagerius, prie to turi būti pridėti 4–5 mln. patekę į Gulago „kolonijas“, neskaitant 3,5 mln. kurie buvo arba buvo nusiųsti į „darbo gyvenvietes“. Tačiau tai yra „dideli“ skaičiai. Turi būti įvertintos kai kurios abejonės. Pvz., mes dabar žinome, kad Gulagas pranešdavo apie savo galimybes, o ne faktišką kalinių skaičių, o tai 1946 m. reiškia apie 15 proc. didesnius skaičius. Kita vertus, vertinant „išlaisvintųjų“ skaičių nėra jokios priežasties priimti šią kategoriją vien dėl to, kad MVD juos taip užrašė, ir faktiškai mes turime liudijimų, kad 1947 m. ši kategorija buvo naudojama paslėpti mirusiuosius: 100000 per pirmąjį metų ketvirtį“.</ref>

Pagal 1993 m. sovietų archyvinės medžiagos tyrimus nuo 1934 m. iki 1953 m. Gulage mirė 1 053 829 žmonės (1919–1934 m. laikotarpiui archyvinių duomenų nėra).<ref name="GRZ" /> Atsižvelgiant į galimą nepatikimą duomenų kaupimą ir praktiką „išlaisvinti“ kalinius, kurie sirgo nepagydomomis ligomis arba buvo prie mirties<ref name="Ellman_SRS">Michael Ellman. [http://sovietinfo.tripod.com/ELM-Repression_Statistics.pdf Soviet Repression Statistics: Some Comments.] ''Europe-Asia Studies'', Vol. 54, No. 7 (Nov. 2002), pp. 1151–1172</ref><ref name="Applebaum583">[[Anne Applebaum|Applebaum, Anne]] (2003) ''[[Gulag: A History]].'' [[Doubleday]]. {{ISBN|0-7679-0056-1}} Psl. 583: "tiek iš archyvų, tiek iš prisiminimų žinoma, kad daugelyje lagerių įprasta praktika buvo išlaisvinti kalinius, kurie buvo arti mirties, taip mažinant lagerio mirtingumo statistiką. "</ref>, tyrinėtojai faktišką Gulago mirčių skaičių paprastai nurodo didesnį. Pagal nepriklausomus vertinimus šis skaičius svyruoja nuo 1,6 mln. per 1929–1953 m. laikotarpį<ref name="Rosefielde7677">[[Steven Rosefielde]]. ''[[Red Holocaust]].'' [[Routledge]], 2009. {{ISBN|0-415-77757-7}}</ref> iki daugiau nei 10 mln.<ref>Robert Conquest, Preface, ''The Great Terror: A Reassessment: 40th Anniversary Edition'', Oxford University Press, USA, 2007. p. xvi</ref>

Tarp Gulago kalinių daugiausia buvo rusų – jų dalis kito nuo 63 proc. 1939 metaism. iki 56 proc. 1951 m. Lietuvių Gulage iki 1946 m. buvo nuo 1000 iki 3000, tačiau šis skaičius vėliau ženkliai išaugo ir 1951 m. lageriuose ir kolonijose kalėjo 43 000 lietuvių, kurie sudarė 1,7 proc. visų Gulago kalinių.