Gulagas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S naujas paieškos raktas Kategorija:Gulagas: " " naudojant HotCat
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 8:
Lageriai buvo išdėstyti visoje SSRS, keli netgi buvo už jos ribų, bet tiesiogiai buvo pavaldūs Gulagui. Šiuolaikiniai didieji Rusijos Arkties pramoniniai centrai – [[Norilskas]], [[Vorkuta]] ir [[Magadanas]] buvo kalinių pastatyti kaip lageriai.<ref>{{cite web|url=http://www.arlindo-correia.org/041003.html |title=Gulag: a History of the Soviet Camps |publisher=Arlindo-correia.org |date= |accessdate=January 6, 2009}}</ref>
 
Sovietų lagerių sistemos tyrimus komplikuoja formalus skirtumas tarp Gulago ir GUPVI. GUPVI buvo Vyriausioji karo belaisvių ir internuotųjų valdyba ({{ru|Главное управление по делам военнопленных и интернированных НКВД/МВД СССР, ГУПВИ}}, GUPVI), NKVD (vėliau MVD) padalinys, atsakingas už užsieniečius civilius internuotuosius ir karo belaisvius per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo (1939–1959 m.). Daugeliu aspektų GUPVI sistema buvo panaši į Gulagą.<ref>{{cite web|url=http://www.h-net.org/reviews/showrev.cgi?path=9539851382536|title=H-Net Reviews|publisher=}}</ref> Jos pagrindinė funkcija buvo užsieniečių priverčiamojo darbo organizavimas. Aukščiausioji GUPVI vadovybė atėjo iš Gulago sistemos. Esminis skirtumas nuo Gulago buvo tai, kad GUPVI lageriuose nebuvo kriminalinių nusikaltėlių. Kitais atžvilgiais sąlygos abiejų sistemų lageriuose buvo panašios: sunkus darbas, blogas maitinimas ir blogaosblogos gyvenimo sąlygos, aukštas kalinių mirtingumas.<ref>[http://www.memo.ru/HISTORY/POLAcy/g_3.htm Репрессии против поляков и польских граждан<!-- Bot generated title -->]</ref> Sovietų politiniams kaliniams, tokiems kaip [[Aleksandras Solženicynas]], visi užsieniečiai civiliai kaliniai ir užsieniečiai karo belaisviai buvo Gulago kaliniais. Vertinama, kad per visą GUPVI egzistavimo laikotarpį buvo sukurtos 500 karo belaisvių stovyklų (Sovietų Sąjungoje ir užsienyje), kuriose buvo 4 mln. belaisvių.<ref>MVD of Russia: An Encyclopedia ({{ru|МВД России: энциклопедия}}), 2002, ISBN 5-224-03722-0, p.541</ref>
 
== Istorija ==