Gulagas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Belomorkanal.png|thumb|270px|Gulago kaliniai Baltijos - – Baltosios jūros kanalo statyboje]]

[[FileVaizdas:Kolyma_road00.jpg|thumb|240px|Dalstrojaus kaliniai stato tiltą per Kolymą, kelyje iš Magadano į Jakutską, vadintame "kaulų„kaulų keliu"keliu“]]

'''Gulagu''' vadinamas Sovietų Sąjungos [[Pataisos darbų stovykla|priverstinio darbo stovyklų]] tinklas, plačiąja prasme - – visa sovietų [[Priverstinis darbas|priverstinio darbo]] sistema, įskaitant lagerius, priverstinio darbo stovyklas, [[Ypatingasis lageris|ypatinguosius lagerius]], specialiuosius [[Kalėjimas|kalėjimus]], priverstines darbo prievoles be suėmimo, taip pat postalininėje epochoje kai kurias psichiatrines ligonines, naudotas disidentų įkalinimui. Terminas ''Gulagas'' kaip visos lagerių sistemos pavadinimas imtas naudoti rusų rašytojui [[Aleksandras Solženicynas|Aleksandrui Solženicynui]] 1973  m. išleidus romaną „Gulago archipelagas“. Pats Aleksandras Solženicynas, 1970  m. [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas, aštuonerius metus kalėjo Gulage. Rašytojas palygino šalyje pasklidusias darbo stovyklas su "salų„salų grandinėmis"grandinėmis“, o Gulagą apibūdino kaip sistemą, kurioje žmonės buvo verčiami dirbti iki mirties.<ref>Applebaum, Anne (2003) Gulag: A History. Doubleday. ISBN 0-7679-0056-1</ref> Šis vertinimas sulaukė kai kurių mokslininkų palaikymo,<ref>[[Aleksandras Jakovlevas (1923)|Alexander Nikolaevich Yakovlev]]. ''A Century of Violence in Soviet Russia.'' [[Yale University Press]], 2002. {{ISBN|0-300-08760-8}} [https://books.google.com/?id=ChRk43tVxTwC&pg=PA15&dq=architect+of+the+gulag+system&lr=&ei=H860SrWnI4OAywTHjKyADw#v=onepage&q=architect%20of%20the%20gulag%20system&f=false p. 15]</ref> nors šis teiginys susilaukė ir kritikos, nes išskyrus karo metus didelė dalis patekusiųjų į Gulagą išliko gyvi.<ref>[http://www.nybooks.com/articles/archives/2011/mar/10/hitler-vs-stalin-who-killed-more/ Hitler vs. Stalin: Who Killed More? by Timothy Snyder | The New York Review of Books<!-- Bot generated title -->]</ref> Gulagas laikomas svarbiausiu politinių represijų instrumentu Sovietų Sąjungoje.

Siauresne prasme '''Gulagas''' ({{ru|ГУЛАГ: Гла́вное управле́ние лагере́й и мест заключе́ния}}, taip pat sutrumpinimas iššifruojamas ir kaip ''Главное управление исправительно-трудовых лагерей''<ref>Словарь русских и литовских сокращений / Сост. Г. Фейгюлбсонас, В. Петраускас, Е. Розаускас, В. Ванагас. — Вильнюс: Государственное издательство политической и научной литературы, 1960</ref>) - – TSRS NKVD, TSRS MVD, TSRS Teisingumo ministerijos padalinys 1930-1960 1930–1960 m. administravęs ir valdęs priverstinio darbo stovyklas (lagerius).

Lageriai buvo išdėstyti visoje SSRS, keli netgi buvo už jos ribų, bet tiesiogiai buvo pavaldūs Gulagui. Šiuolaikiniai didieji Rusijos Arkties pramoniniai centrai - – [[Norilskas]], [[Vorkuta]] ir [[Magadanas]] buvo kalinių pastatyti kaip lageriai.<ref>{{cite web|url=http://www.arlindo-correia.org/041003.html |title=Gulag: a History of the Soviet Camps |publisher=Arlindo-correia.org |date= |accessdate=January 6, 2009}}</ref>

Sovietų lagerių sistemos tyrimus komplikuoja formalus skirtumas tarp Gulago ir GUPVI. GUPVI buvo Vyriausioji karo belaisvių ir internuotųjų valdyba ({{ru|Главное управление по делам военнопленных и интернированных НКВД/МВД СССР, ГУПВИ}}, GUPVI), NKVD (vėliau MVD) padalinys, atsakingas už užsieniečius civilius internuotuosius ir karo belaisvius per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo (1939-1959 1939–1959 m.). Daugeliu aspektų GUPVI sistema buvo panaši į Gulagą.<ref>{{cite web|url=http://www.h-net.org/reviews/showrev.cgi?path=9539851382536|title=H-Net Reviews|publisher=}}</ref> Jos pagrindinė funkcija buvo užsieniečių priverčiamojo darbo organizavimas. Aukščiausioji GUPVI vadovybė atėjo iš Gulago sistemos. Esminis skirtumas nuo Gulago buvo tai, kad GUPVI lageriuose nebuvo kriminalinių nusikaltėlių. Kitais atžvilgiais sąlygos abiejų sistemų lageriuose buvo panašios: sunkus darbas, blogas maitinimas ir blogaos gyvenimo sąlygos, aukštas kalinių mirtingumas.<ref>[http://www.memo.ru/HISTORY/POLAcy/g_3.htm Репрессии против поляков и польских граждан<!-- Bot generated title -->]</ref> Sovietų politiniams kaliniams, tokiems kaip [[Aleksandras Solženicynas]], visi užsieniečiai civiliai kaliniai ir užsieniečiai karo belaisviai buvo Gulago kaliniais. Vertinama, kad per visą GUPVI egzistavimo laikotarpį buvo sukurtos 500 karo belaisvių stovyklų (Sovietų Sąjungoje ir užsienyje), kuriose buvo 4 mln. belaisvių.<ref>MVD of Russia: An Encyclopedia ({{ru|МВД России: энциклопедия}}), 2002, ISBN 5-224-03722-0, p.541</ref>

[[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] baudžiamojoje teisėje svarbų vaidmenį turėjo tremtis (''ссы́лка'') ir [[katorga]]. Katorga turėjo pagrindinius priverčiamojo darbo stovyklos požymius: sunkus priverstinis fizinis nekvalifikuotas darbas, primityvios apgyvendinimo sąlygos. Katorgos darbų stovyklos nuo XVII a. buvo kuriamos daugiausia mažai apgyvendintose, sunkiomis gyvenimo sąlygomis pasižyminčiose, tačiau gausius žaliavų išteklius turinčiose vietovėse - – [[Sibiras|Sibire]] ir [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]]. Nepaisant izoliuotos katorgos stovyklų aplinkos, kai kuriems katorgininkams pavykdavo sėkmingai iš įkalinimo vietos pabėgti. Paprastai ilgiems metams nuteisti katorgininkai dirbo kasyklose ir [[Medžio apdirbimo pramonė|medienos paruošose]]. Po 1847  m. įvestų Rusijos baudžiamosios teisės pakeitimų tremtis ir katorgos bausmės buvo skiriamos ne tik kriminaliniams nusikaltėliams, bet ir politiniams sistemos priešininkams, tokiems kaip [[dekabristai]], narodnikai ar [[Bolševikas|bolševikai]], nacionalinių judėjimų ir sukilimų aktyvistams. Taip į Sibirą buvo tremiami [[1863 m. sukilimas|1863  m. sukilimo]] dalyviai iš Lenkijos ir Lietuvos.

[[FileVaizdas:Solovki-1--07.2004.jpg|thumb|Solovkų vienuolynas, Solovkų salynas]]

Nuo 1824 iki 1889  m. į Sibirą buvo ištremta 720 000 asmenų. Palyginus su tremtimi katorga buvo žymiai retesnė bausmė. Pasak istorikės [[Anne Applebaum]] 1906  m. katorgos bausmę atlikinėjo apie 6000 asmenų, o 1916  m. buvo 28 600 katorgininkai.<ref>"„[https://www.nytimes.com/2003/05/11/books/review/11MINERT.html 'Gulag': The Other Killing Machine]"“. ''The New York Times''. May 11, 2003.</ref> Katorga ir tremtis buvo aprašyta Rusijos klasikų [[Fiodoras Dostojevskis|Fiodoro Dostojevskio]] ("„[[Užrašai iš mirusiųjų namų]]"“), [[Antonas Čechovas|Antono Čechovo]] ("„[[Sachalino sala (knyga)|Sachalino sala]]"“), [[Levas Tolstojus|Levo Tolstojaus]] ("„[[Prisikėlimas (romanas)|Prisikėlimas]]"“) kūriniuose.

Šalia tradicinės carinės katorgos Pirmojo pasaulinio karo metu atsirado lageriai karo belaisviams, kurie veikė panašiu principu - – belaisviai buvo naudojami įvairiems darbams.

Po [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] katrorgos bausmė buvo panaikinta.

Po Spalio revoliucijos bolševikai žavėjosi Prancūzijos revoliucijos jakobinų idėjomis apie revoliucinį terorą. Kai kairieji eserai paliko bolševikų vyriausybę, nes nepalaikė [[Brest-Litovsko taika|Brest Litovsko taikos sutarties]] (1918  m. kovo 3 d.) bolševikų šalininkai ėmė juos suiminėti ir kalinti koncentracijos stovyklose.

==== Solovkai ir kiti pirmieji lageriai ====

[[FileVaizdas:Горький на Соловках.jpg|thumb|Čekistų apsuptas Maksimas Gorkis Solovkų lageryje]]

1918  m. įkurtas pirmasis sovietų priverčiamųjų darbų lageris [[Solovkų salos|Solovkuose]]. Vėliau steigiamos lagerių tipo įkalinimo įstaigos turėjo būti reformuota ankstesnės imperinės Rusijos priverstinio darbo sistemos (katorgos) analogas. Pagrindiniai du jų tipai buvo ypatingieji [[ČK]] lageriai ir priverstinio darbo stovyklos. Ten patekdavo smulkūs nusikaltėliai, [[Rusijos pilietinis karas|pilietinio karo]] belaisviai, korupcija, sabotažu ir sukčiavimu apkaltinti pareigūnai, disidentai ir kiti asmenys laikyti pavojingais sovietų valstybei. Kalinimo priverstinio darbo stovyklose sistema plėtėsi, XX a. trečiajame dešimtmetyje tokiose stovyklose įkalintų asmenų skaičius pasiekė 100 000, o pačios stovyklos nuo pat jų kūrimo pradžios pasižymėjo labai dideliu kalinių mirtingumu.<ref>{{cite web | url=http://www.loc.gov/exhibits/archives/gula.html | title=Letter To the Presidium of the Central Executive Committee of the All-Union Nazi Party (Bolshevik) | date=December 14, 1926 | accessdate=April 15, 2015 | author=G. Zheleznov, Vinogradov, F. Belinskii}}</ref>

==== Tolimesnė raida ====

1929  m. liepos 11 d. [[TSRS Liaudies komisarų taryba]] priėmė nutarimą "Dėl„Dėl kriminalinių nusikaltėlių darbo panaudojimo"panaudojimo“ («Об использовании труда уголовно-заключенных»), pagal kurį visi nuteistieji 3 ir daugiau metų įkalinimo turėjo būti perduodami [[GPU|OGPU]]. Kaliniai, nuteisti mažiau nei trims metams kalėjimo, turėjo likti ligtolinėje kalėjimų sistemoje.

[[1930]]  m. [[balandžio 25]] d. OGPU įsakymu Nr. 130/63, vykdant 1930  m. balandžio 7 d. TSRS LKT nutarimą "Pataisos„Pataisos darbo stovyklų nuostatai"nuostatai“ įkurta OGPU Pataisos darbo lagerių valdyba (''Управление исправительно-трудовых лагерей ОГПУ'', "УЛаг„УЛаг ОГПУ"ОГПУ“). Nuo [[1930]]  m. spalio 1 d. OGPU Lagerių valdyba pertvarkyta į OGPU Vyriausiąją pataisos darbų lagerių valdybą (ГУЛаг)<ref>Лубянка: Органы ВЧК—ОГПУ—НКВД—НКГБ—МГБ—МВД—КГБ / авторы-сост. А. И. Кокурин, Н. В. Петров. — – М.: МФД, 2003. — – P.47. — – ISBN 5-85646-109-6.</ref>.

Atsiradusi kaip kontrrevoliucinių ir kriminalinių elementų izoliavimo sistema priverčiamojo darbo stovyklos greitai tapo atskira ekonomikos šaka, kuri rėmėsi pigia kalinių darbo jėga.<ref name="Земсков" /> Naujųjų lagerių paskirtis buvo nutolusių ir sunkiomis sąlygomis pasižyminčių Sovietų Sąjungos vietovių kolonizavimas. Taip Gulagas įgavo tiek politinį, tiek ekonominį vaidmenį, nors hipotezė, kad masiniai stalinizmo laikotarpio areštai buvo nulemti poreikio užpildyti lagerius kaliniais nepasitvirtino nagrinėjant XX a. dešimtajeme dešimtmetyje atsivėrusių archyvų dokumentus.<ref name="Jakobson">Michael Jakobson, ''Origins of the GULag: The Soviet Prison Camp System 1917–34'', Lexington, KY: University Press of Kentucky, 1993, p. 88.</ref><ref name="Ivanova"> Galina M. Ivanova, ''Labor Camp Socialism: The Gulag in the Totalitarian System'', Armonk, NY: M.E. Sharpe, 2000, Chapter 2.</ref> Bet kuriuo atveju lagerių sistemos kūrimas turėjo ekonominę logiką. Gulagas plėtėsi tuo pačiu metu, kai Stalinas ėmėsi [[kolektyvizacija|kolektyvizacijos]] ir sparčios industrializacijos. Kolektyvizacijos metu pradėti persekioti vadinamieji [[Buožė (valstietis)|buožės]]. Buožėmis paskelbti pasiturintieji valstiečiai, valstybės laikyti kapitalistais ir valstybės priešais. 1929  m. pabaigoje Stalinas pradėjo "„[[išbuožinimas|išbuožinimo]]"“ kampaniją. Stalinas reikalavo visiškai sunaikinti buožių klasę. Tai buvo vykdoma masiškai suiminėjant ir žudant pasiturinčius valstiečius. Per keturis mėnesius 60 000 valstiečių buvo išsiųsti į priverstinio darbo stovyklas, o 154 000 - – ištemti ir tai tebuvo išbuožinimo kampanijos pradžia. Vien per 1931  m. buvo ištremti 1 803 392 asmenys.ref>{{cite book|last1=khlevniuk|first1=Oleg|title=The History of the Gulag|date=2004|publisher=Yale University Press|location=New Haven|page=11}}</ref> Masiniai gyventojų trėmimai sukūrė milžinišką nemokamo priverstinio darbo jogos potencialą, tačiau jo efektyvumas buvo menkas, nes tremtiniai gyveno pusbadžiu ar mirė iš bado lageriuose, o kas tik išgalėjo stengėsi iš jų pabėgti. Kalinių maitinimas faktiškai kainavo daugiau, nei jų darbu sukuriama produkcija. Supratusi tai OGPU pradėjo išbuožinimo kampanijos pertvarkymą. Siekdama sumažinti bėglių skaičių OGPU verbavo kolonijose kalinčius asmenis, organizavo bėglių gaudynes. OGPU taip pat bandė pagerinti gyvenimo sąlygas lageriuose ir prižadėjo buožėms, kad jie atgaus savo teises po 5 kalėjimo metų.

Lagerių sistema taip pat turėjo prisidėti prie industrializacijos - – įsisavinti gamtinius išteklius, vystyti didelio masto infrastruktūros ir pramonės vystymo projektus. Planų šių tikslų siekti kuriant specialiąsias gyvenvietes, o ne priverstinio darbo stovyklas, atsisakyta 1933  m. po Nazino tragedijos.

Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ėmus griežtinti baudžiamąją politiką išaugo kalinių skaičius. 1931-32  m. pagal archyvų duomenis Gulage buvo apie 200 000 kalinių lageriuose, o 1935  m. apie 800 000 lageriuose ir 300 000 kolonijose (metų vidurkis).<ref name=Kozlov />

1933  m. rugpjūčio 3 d. TSRS Liaudies komisarų tarybos nutarimu buvo patvirtintas RTFSR Priverstinių darbų kodeksas, nustatęs įvairius pataisos darbų lagerių funkcionavimo aspektus. Kodekse numatytas įkalintųjų darbo naudojimas ir įteisintas dviejų darbo dienų užskaitymas už tris kalėjimo dienas, kuris plačiai naudotas [[Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas|Baltosios ir Baltijos jūrų kanalą]] stačiusiųjų kalinių motyvavimui. 1934  m. liepos 10 d. TSRS centrinio vykdomojo komiteto sprendimu įkurtas TSRS Vidaus reikalų liaudies komisariatas, į kurį įėjo penkios vyriausiosios valdybos. Viena iš jų buvo Vyriausioji pataisos darbų lagerių ir darbo gyvenviečių valdyba ("Главное„Главное управление исправительно-трудовых лагерей и трудовых поселений"поселений“), tų pačių metų spalio mėnesį pervadinta į Vyriausiąją lagerių, darbo gyvenviečių ir įkalinimo vietų valdybą ("Главное„Главное управление лагерей, трудпоселений и мест заключения"заключения“). 1934  m. NKVD buvo perduotos TSRS Konvojavimo pajėgos.

Iki Gulago sukūrimo RTFSR didžiąją dalį įkalinimo įstaigų valdė RTFSR Teisingumo liaudies komisariato Bausmių vykdymo skyrius ir Vyriausioji priverstinių darbų valdyba prie RTFSR Vidaus reikalų liaudies komisariato. 1934  m. spalio 27 d. Gulagui perduotos visos RTFSR Teisingumo liaudies komisariato pataisos darbų įstaigos.

1936  m. sausio 4 d. buvo suformuotas NKVD Inžinerinis-statybinis skyrius, 1936  m. sausio 15 d. - – Ypatingosios statybos valdyba, 1936  m. kovo 3 d. - – Vyriausioji automobilių kelių tiesimo valdyba (ГУШОСДОР). NKVD priklausė tokios organizacijos kaip Vyriausioji kalnakasybos įmonių statybos valdyba, Vyriausioji hidroįrenginių statybos valdyba (Главгидрострой), Vyriausioji pramonės įmonių statybos valdyba (Главпромстрой), Vyriausioji Tolimosios šiaurės statybos valdyba (Дальстрой) ir kitos.

1937-1938 1937–1938 m. lagerius gausiai papildė [[Didysis valymas|Didžiojo valymo]] aukos. Šimtai tūkstančių asmenų buvo areštuoti ir nuteisti ilgo įkalinimo bausmėmis, paprastai pagal Baudžamojo kodekso [[58 straipsnis|58 straipsnį]], kuriame buvo numatytos bausmės už įvairias "kontrrevoliucinės„kontrrevoliucinės veiklos"veiklos“ formas. Pagal NKVD įsakymą Nr.00447 dešimtys tūkstančių Gulago kalinių 1937-1938 1937–1938 m. buvo nužudyti dėl "tęsiamos„tęsiamos kontrrevoliucinės veiklos"veiklos“. Iš dalies dėl to tarp 1934 ir 1941  m. kalinių su aukštesniuoju išsilavinimu skaičius išaugo daugiau nei aštuonis kartus, o kalinių su aukštuoju išsilavinimu - – penkis kartus. Atitinkamai išaugo išsilavinusių asmenų dalis tarp kalinių.<ref>{{cite web|title=Таблица 3. Движение лагерного населения ГУЛАГа|url=http://scepsis.net/library/misc/id-937_table3.html}}</ref>

Vyriausiosios lagerių, darbo gyvenviečių ir įkalinimo vietų valdybos pavadinimas dar kelis kartus keitėsi, kol 1941  m. vasario mėnesį jai suteiktas nusistovėjęs NKVD Vyriausiosios pataisos darbų stovyklų ir kolonijų valdybos pavadinimas. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse 1939  m. pagal sovietų archyvus lageriuose ir kolonijose buvo apie 1,6 mln. kalinių.<ref name=Kozlov>''Istorija stalinskogo Gulaga: konec 1920-kh  – pervaia polovina 1950-kh godov''; sobranie dokumentov v 7 tomakh, ed. by V. P. Kozlov et al., Moskva: ROSSPEN 2004, vol. 4: Naselenie Gulaga</ref> [[Anne Applebaum]] ir [[Steven Rosefielde]] skaičiavimu karo pradžioje Gulago sistemoje buvo nuo 1,2 iki 1,5 mln. kalinių.<ref name="rosenf">{{cite book|url=https://books.google.com/?id=L4s1H9v2yOwC&pg=PA95&lpg=PA95&dq=gulag+population&source=bl&ots=1dI_8IlFub&sig=4F1DU0JHZ4YoGjp8ceznXM5Wals&ei=odm0Tbn7Jo7EsAOHwdTzCw&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=7&sqi=2&ved=0CEkQ6AEwBg#v=onepage&q=gulag%20population&f=false|title=The Russian economy: from Lenin to Putin| first= Steven |last=Rosefielde}}</ref><ref>{{cite book |url= https://books.google.com/?id=8fIfmxAs_T0C&pg=PA446&lpg=PA446&dq=gulag+total+population&source=bl&ots=K8v68ALmEi&sig=PE8I4S5DjCEgyrgF60xC-RMH0Q8&ei=H-G0TfnyFIqosQP-m733Cw&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=1&ved=0CBcQ6AEwADgK#v=onepage&q=gulag%20total%20population&f=false|title=Gulag: a history |first= Anne |last= Applebaum}}</ref>

Po [[Įsiveržimas į Lenkiją|Vokietijos įsiveržimo į Lenkiją]], kuriuo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas Europoje, [[TSRS invazija į Lenkiją|sovietai užėmė ir aneksavo Lenkijos rytinę dalį]]. 1940  m. Sovietų Sąjunga okupavo [[Estija|Estiją]], [[Latvija|Latviją]], [[Lietuva|Lietuvą]], [[Besarabija|Besarabiją]] (dabartinė Moldavija) ir [[Bukovina|Bukoviną]]. Šimtai tūkstančių Lenkijos piliečių<ref>Franciszek Proch, Poland'sPoland’s Way of the Cross, New York 1987 P.146</ref><ref>{{cite web|url=http://www.projectinposterum.org/docs/poland_WWII_casualties.htm |title=Project In Posterum |publisher=Project In Posterum |date= |accessdate=2011-12-19}}</ref>, taip pat kitų okupuotų valstybių ir šalių gyventojų, nepriklausomai nuo jų tautybės buvo suimti ir išsiųsti į Gulagą.

Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigos perorganizuojant liaudies komisariatus į ministerijas 1946  m. kovo mėn. Gulagas pateko į TSRS Vidaus reikalų ministerijos sudėtį.

1948  m. vasario 21 d. TSRS Ministrų Tarybos sprendimu "Dėl„Dėl lagerių ir kalėjimų su griežtu režimu organizavimo ypač pavojingiems valstybės nusikaltėliams"nusikaltėliams“ Gulago sistemoje buvo pradėti kurti ypatingieji lageriai "šnipams„šnipams, diversantams, teroristams, trockistams, dešiniesiems, menševikams, eserams, anarchistams, nacionalistams, baltiesiems emigrantams ir kitų antisovietinių organizacijų ir grupių nariams" -nariams“ – Steplagas, Minlagas, [[Dubravlagas]], Oziorlagas, Berlagas. Šių lagerių kaliniai turėjo ant drabužių nešioti numerius.

[[FileVaizdas:Decision to review the sentence of GULAG prisoner in 1954.jpg|thumb|Išrašas iš komisijos nuteistųjų už kontrrevoliucinius nusikaltimus asmenų byloms peržiūrėti protokolo, kuriuo siūloma sušvelninti bausmę (1954  m.)]]

1953  m. kovo 27 d. išleistas TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas dėl amnestijos, pagal kurią per tris mėnesius į laisvę išleisti nuteisti mažiau nei penkeriems metams, o tai buvo beveik pusė lagerių kalinių (apie 1,2 mln. iš 2,5 mln.). Tai, kad kaip tikėtasi, nebuvo išlaisvinti politiniai kaliniai sukėlė jų kolektyvinius pasipriešinimo veiksmus ([[Vorkutos sukilimas]], [[Norilsko sukilimas]], [[Kengiro kalinių sukilimas]]). Šie įvykiai paspartino politinių kalinių bylas turėjusių patikrinti komisijų darbą. 1954  m. gegužės 4 d. TSKP Centrinio Komiteto Prezidiumas leido peržiūrėti nuteistųjų už "kontrrevoliucinius„kontrrevoliucinius nusikaltimus"nusikaltimus“ bylas. Peržiūrint bylas nuosprendžiai buvo švelninami. Per du metus (nuo 1954  m. pradžios iki 1956  m. pradžios) politinių kalinių skaičius Gulage sumažėjo nuo 467 000 iki 114 000, t. y. 75 procentais. 1956  m. pradžioje, pirmą kartą per dvidešimt metų, bendras įkalintųjų skaičius tapo mažesnis už vieną milijoną.

1956  m. spalio mėnesį buvo sukurta Vyriausioji pataisos darbų kolonijų valdyba, kuri 1959  m. kovą pervadinta į Vyriausiąją įkalinimo vietų valdybą. TSRS NKVD dalinant į du atskirus liaudies komisariatus - – TSRS NKVD ir TSRS NKGB - – ši valdyba pervadinta į TSRS NKVD Kalėjimų valdybą. 1954  m. TSRS Ministrų Tarybos sprendimu Kalėjimų valdyba pertvarkyta į TSRS Vidaus reikalų ministerijos Kalėjimų skyrių. 1959  m. kovą Kalėjimų skyrius buvo reorganizuotas ir įtrauktas į TSRS VRM Vyriausiosios įkalinimų vietų valdybos sistemą.

Gulagas panaikintas [[1960]]  m. [[sausio 25]] d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 020, remiantis [[TSRS Ministrų Taryba|SSRS Ministrų Tarybos]] nutarimu Nr. 44-16 (1960  m. [[sausio 13]] d.) ir susijęs su TSRS Aukščiosios Tarybos Prezidiumo įsaku "Dėl„Dėl TSRS VRM panaikinimo"panaikinimo“ (1960  m. sausio 13 d.).

Gulago sistema jungė 53 lagerių valdybas (1940  m. kovą<ref name="GRZ">{{cite journal|author1=Getty, Arch |author2=Rittersporn, Gábor |author3=Zemskov, Viktor |title=Victims of the Soviet penal system in the pre-war years: a first approach on the basis of archival evidence|journal=[[American Historical Review]]|date=October 1993 |volume=98 |issue=4 |pages=1017–1049 |doi=10.2307/2166597 |jstor=2166597 |url=http://sovietinfo.tripod.com/GTY-Penal_System.pdf}}</ref>) ir tūkstančius lagerių padalinių ir lagpunktų, 425 kolonijas, taip pat daugiau nei 2000 speckomendatūrų. Per visą jos gyvavimo laikotarpį Gulago lagerių sistemoje buvo virš 30 000 įkalinimo vietų.<ref>[http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/maps/ussri.htm Карта объектов ГУЛАГ] // НИПЦ "Мемориал"„Мемориал“, при содействии «Фонда Фельтринелли» и кафедры картографии географического факультета МГУ имени М. В. Ломоносова ([http://www.memo.ru/history/nkvd/gulag/maps/pre.htm Карта подготовлена на основании материалов справочника "Система„Система исправительно-трудовых лагерей в СССР"СССР“, подготовленного и изданного НИПЦ "Мемориал"„Мемориал“ (Москва) в 1998 году.])</ref>

Teritoriškai lageriai buvo pavaldūs lagerių valdyboms, o organizaciškai - – specialiai sukurtiems vyriausiesiems komitetams atitinkamuose liaudies komisariatuose (miško, naftos, mašinų gamybos pramonės ir pan.). Priverstinio darbo lagerių valdymas buvo gana painus - – priklausomai nuo situacijos šalyje ir vyriausybės užduočių atskiroms ministerijoms, vyrausieji komitetai periodiškai buvo likviduojami, vėl sukuriami, priskiriami kitiems vyriausiesiems komitetams arba performuojami į atskirus vyriausiuosius komitetus. Lagerių valdybos kartu su lageriai taip pat buvo likviduojami, priskiriami kitiems, vėl sukuriami. Ypač tai buvo juntama Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo - – karo pradžioje praktiškai visi Gulago resursai ir darbo jėga buvo mesta į karinių poreikių aptarnavimą. Karo pabaigoje, kai priritetu tapo šalies atstatymas Gulago pajėgumai mesti į miško paruošas (pvz., pabėgių gamybą), brangiųjų metalų gavybą, hidrotechninių įrenginių statybą (kanalų kasimas ir pan.).

Didžioji dalis lagerių buvo atokiose SSRS šiaurės ir rytų vietose (žymesni  – [[Berlag]]as [[Kolyma_(regionas)|Kolymoje]] ir Gorlagas netoli [[Norilskas|Norilsko]]) ir [[Kazachstanas|Kazachstane]] (Luglagas, Steplagas ir Pesčianlagas). Vienas didžiausių lagerių buvo [[Vorkuta|Vorkutoje]], pasižyminčioje ypač atšiauriu klimatu.

Gulago kaliniai dirbo sunkiomis sąlygomis. Darbas dažnai trukdavo 14 valandų, primityviais įrankiais, atšiauriomis sąlygomis.<ref>http://gulaghistory.org/nps/onlineexhibit/stalin/work.php</ref> Kaliniams buvo skiriami menki maisto racionai, jie nebuvo tinkamai aprūpinami drabužiais ir avalyne, dėl to kaliniai mirdavo nuo išsekimo ir ligų.<ref>https://www.loc.gov/exhibits/archives/gula.html</ref>

Didžioji dalis Gulago kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, nors visuomet lageriuose buvo ir didelis politinių kalinių skaičius.<ref name="gulag2">{{cite web|url=http://publicist.n1.by/articles/repressions/repressions_gulag2.html |title=Repressions |publisher=Publicist.n1.by |date= |accessdate=2009-01-06 |deadurl=yes |archiveurl=https://web.archive.org/web/20080327005552/http://publicist.n1.by/articles/repressions/repressions_gulag2.html |archivedate=2008-03-27}}</ref> Prasidėjus kolektyvizacijai 1929-1932 1929–1932 m. į lagerius pateko daugybė vadinamųjų "„[[buožė|buožių]]" -“ – turtingesnių ar besipriešinančių sistemai valstiečių.

Įkalinimo Gulage priežastimi galėjo būti smulkūs nusikaltimai ar pajuokavimai apie sovietų valdžią ir pareigūnus.<ref>{{cite web|url=http://gulaghistory.org/nps/onlineexhibit/stalin/crimes.php |title=What Were Their Crimes? |publisher=Gulaghistory.org |date= |accessdate=January 6, 2009}}</ref><ref>Uschan, M. ''Political Leaders''. Lucent Books. 2002.</ref> Didelė dalis Gulago kalinių buvo nuteisti taikant supaprastintas procedūras, pvz., NKVD [[NKVD trejetas|troikų teismus]]. Apie pusę politinių kalinių Gulago lageriuose buvo įkalinti be teismo ({{rus|В административном порядке}}). Pagal oficialius duomenis 1921-1953 1921–1953 m. pagal saugumo organų tirtas bylas buvo paskelbti 2,6 mln. nuosprendžių.<ref name="organy1">{{cite web|url=http://publicist.n1.by/articles/repressions/repressions_organy1.html |title=Repressions |publisher=Publicist.n1.by |date= |accessdate=January 6, 2009 |deadurl=yes |archiveurl=https://web.archive.org/web/20080311080150/http://publicist.n1.by/articles/repressions/repressions_organy1.html |archivedate=March 11, 2008 }}</ref>

[[Vaizdas:Evolution nombre de prisonniers du Goulag.png|thumb|right|280px|<center>Gulago kalinių skaičius 1930-1953  m.]]

Pagal oficialius duomenis iš viso OGPU ir NKVD lagerių, kalėjimų ir kolonijų sistemoje 1930-1956 1930–1956 m. vienu metu buvo kalinama nuo 0,5 iki 2,5 mln. žmonių (didžiausiais skaičius pasiektas šeštojo dešimtmečio pradžioje dėl pokarinio baudžiamosios teisės griežtinimo<ref>Попов В. П. Государственный террор в советской России, 1923—19531923–1953 гг.: источники и их интерпретация. Отечественные архивы:1992</ref> ir socialinių 1946-1947 1946–1947 m. bado pasekmių).

Gulago priverstinio darbo stovyklose nuo 1929 iki 1953  m. buvo įkalinti 14 milijonų žmonių (laikoptarpyje tarp 1918 ir 1929  m. kalėjusių lageryje skaičių nustatyti labai sunku). Dar 6-7 milijonai žmonių buvo ištremti į atokias TSRS vietoves, 4-5 mln. pabuvojo darbo kolonijose, dar 3,5 mln. buvo darbo gyvenvietėse.<ref name="ConquestGRZ">Robert Conquest [http://sovietinfo.tripod.com/CNQ-Victims_Stalinism.pdf "Victims of Stalinism: A Comment. "] ''Europe-Asia Studies,'' Vol. 49, No. 7 (Nov. 1997), p. 1317–1319 teigia: "Mes„Mes visi esame linkę priimti Zemskovo skaičius (nors jie galbūt nepilni) pagal kuriuos 14 mln. buvo išsiųsti į Gulago lagerius, prie to turi būti pridėti 4-5 mln. patekę į Gulago "kolonijas"„kolonijas“, neskaitant 3,5 mln. kurie buvo arba buvo nusiųsti į "darbo„darbo gyvenvietes"gyvenvietes“. Tačiau tai yra "dideli"„dideli“ skaičiai. Turi būti įvertintos kai kurios abejonės. Pvz., mes dabar žinome, kad Gulagas pranešdavo apie savo galimybes, o ne faktišką kalinių skaičių, o tai 1946  m. reiškia apie 15 proc. didesnius skaičius. Kita vertus, vertinant "išlaisvintųjų"„išlaisvintųjų“ skaičių nėra jokios priežasties priimti šią kategoriją vien dėl to, kad MVD juos taip užrašė, ir faktiškai mes turime liudijimų, kad 1947  m. ši kategorija buvo naudojama paslėpti mirusiuosius: 100000 per pirmąjį metų ketvirtį"ketvirtį“.</ref>

Pagal 1993  m. sovietų archyvinės medžaigos tyrimus nuo 1934 iki 1953  m. Gulage mirė 1 053 829 žmonės (1919-1934 1919–1934 m. laikotarpiui archyvinių duomenų nėra).<ref name="GRZ" /> Atsižvelgiant į galimą nepatikimą duomenų kaupimą ir praktiką "išlaisvinti"„išlaisvinti“ kalinius, kurie sirgo nepagydomomis ligomis arba buvo prie mirties<ref name="Ellman_SRS">Michael Ellman. [http://sovietinfo.tripod.com/ELM-Repression_Statistics.pdf Soviet Repression Statistics: Some Comments.] ''Europe-Asia Studies'', Vol. 54, No. 7 (Nov. 2002), pp. 1151–1172</ref><ref name="Applebaum583">[[Anne Applebaum|Applebaum, Anne]] (2003) ''[[Gulag: A History]].'' [[Doubleday]]. {{ISBN|0-7679-0056-1}} Psl. 583: "tiek iš archyvų, tiek iš prisiminimų žinoma, kad daugelyje lagerių įprasta praktika buvo išlaisvinti kalinius, kurie buvo arti mirties, taip mažinant lagerio mirtingumo statistiką. "</ref>, tyrinėtojai faktišką Gulago mirčių skaičių paprastai nurodo didesnį. Pagal nepriklausomus vertinimus šis skaičius svyruoja nuo 1,6 mln. per 1929-1953 1929–1953 m. laikotarpį<ref name="Rosefielde7677">[[Steven Rosefielde]]. ''[[Red Holocaust]].'' [[Routledge]], 2009. {{ISBN|0-415-77757-7}}</ref> iki daugiau nei 10 mln.<ref>Robert Conquest, Preface, ''The Great Terror: A Reassessment: 40th Anniversary Edition'', Oxford University Press, USA, 2007. p. xvi</ref>

Pažyma apie kalinių mirtingumą Gulago sistemoje 1930-1956 1930–1956 m.<ref>А. И. Кокурин, Н. В. Петров (sud.) ГУЛАГ (Главное управление лагерей). 1918—19601918–1960. Глава III, Документ № 103. Справка о смертности заключенных в системе ГУЛАГа за период 1930—19561930–1956 [http://www.alexanderyakovlev.org/fond/issues-doc/1009320] МФД, 2000.isbn 5-85646-046-4</ref>:

<nowiki>***</nowiki> Toliau - – lageriuose ir kolonijose.<br />

Tarp Gulago kalinių daugiausia buvo rusų - – jų dalis kito nuo 63 proc. 1939 metais iki 56 proc. 1951  m. Lietuvių Gulage iki 1946  m. buvo nuo 1000 iki 3000, tačiau šis skaičius vėliau ženkliai išaugo ir 1951  m. lageriuose ir kolonijose kalėjo 43 000 lietuvių, kurie sudarė 1,7 proc. visų Gulago kalinių.

|[[FileVaizdas:Fyodor eichmans.jpg|80px]]

| 1930  m. balandis - – birželis

| iki 1932  m. birželio 9 d.

| iki 1937  m. rugpjūčio 16 d.

| iki 1938  m. lapkričio 16 d.

Šie pirmieji Gulago vadovai patys buvo likviduoti "didžiojo„didžiojo teroro"teroro“ 1938-39  m. metu.

* [[Glebas Filaretovas]]

* [[Vasilijus Černyševas]]

* [[Viktoras Nasedkinas]]

* [[Georgijus Dobryninas]]

* [[Ivanas Dolgichas]]

* [[Sergejus Jegorovas]]

* [[Wikisource:ru:Декрет ВЦИК Советов о лагерях принудительных работ|1919  m. Sovietų Rusijos vyriausybės dekretas dėl priverčiamojo darbo stovyklų steigimo]] ''(rusų k.)''