Gulagas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 32:
====Tolimesnė raida====
1929 m. liepos 11 d. [[TSRS Liaudies komisarų taryba]] priėmė nutarimą "Dėl kriminalinių nusikaltėlių darbo panaudojimo" («Об использовании труда уголовно-заключенных»), pagal kurį visi nuteistieji 3 ir daugiau metų įkalinimo turėjo būti perduodami [[GPU|OGPU]]. Kaliniai, nuteisti mažiau nei trims metams kalėjimo, turėjo likti ligtolinėje kalėjimų sistemoje
[[1930]] m. [[balandžio 25]] d. OGPU įsakymu Nr. 130/63, vykdant 1930 m. balandžio 7 d. TSRS LKT nutarimą "Pataisos darbo stovyklų nuostatai" įkurta OGPU Pataisos darbo lagerių valdyba (''Управление исправительно-трудовых лагерей ОГПУ'', "УЛаг ОГПУ"). Nuo [[1930]] m. spalio 1 d. OGPU Lagerių valdyba pertvarkyta į OGPU Vyriausiąją pataisos darbų lagerių valdybą (ГУЛаг)<ref>Лубянка: Органы ВЧК—ОГПУ—НКВД—НКГБ—МГБ—МВД—КГБ / авторы-сост. А. И. Кокурин, Н. В. Петров. — М.: МФД, 2003. — P.47. — ISBN 5-85646-109-6.</ref>.
Atsiradusi kaip kontrrevoliucinių ir kriminalinių elementų izoliavimo sistema priverčiamojo darbo stovyklos greitai tapo atskira ekonomikos šaka, kuri rėmėsi pigia kalinių darbo jėga.<ref name="Земсков" /> Naujųjų lagerių paskirtis buvo nutolusių ir sunkiomis sąlygomis pasižyminčių Sovietų Sąjungos vietovių kolonizavimas. Taip Gulagas įgavo tiek politinį, tiek ekonominį vaidmenį, nors hipotezė, kad masiniai stalinizmo laikotarpio areštai buvo nulemti poreikio užpildyti lagerius kaliniais nepasitvirtino nagrinėjant XX a. dešimtajeme dešimtmetyje atsivėrusių archyvų dokumentus.<ref name="Jakobson">Michael Jakobson, ''Origins of the GULag: The Soviet Prison Camp System 1917–34'', Lexington, KY: University Press of Kentucky, 1993, p. 88.</ref><ref name="Ivanova"> Galina M. Ivanova, ''Labor Camp Socialism: The Gulag in the Totalitarian System'', Armonk, NY: M.E. Sharpe, 2000, Chapter 2.</ref> Bet kuriuo atveju lagerių sistemos kūrimas turėjo ekonominę logiką. Gulagas plėtėsi tuo pačiu metu, kai Stalinas ėmėsi [[kolektyvizacija|kolektyvizacijos]] ir sparčios industrializacijos. Kolektyvizacijos metu pradėti persekioti vadinamieji [[Buožė (valstietis)|buožės]]. Buožėmis paskelbti pasiturintieji valstiečiai, valstybės laikyti kapitalistais ir valstybės priešais. Lagerių sistema taip pat turėjo prisidėti prie industrializacijos - įsisavinti gamtinius išteklius, vystyti didelio masto infrastruktūros ir pramonės vystymo projektus. Planų šių tikslų siekti kuriant specialiąsias gyvenvietes, o ne priverstinio darbo stovyklas, atsisakyta 1933 m. po Nazino tragedijos.
Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ėmus griežtinti baudžiamąją politiką išaugo kalinių skaičius. 1931-32 m. pagal archyvų duomenis Gulage buvo apie 200 000 kalinių lageriuose, o 1935 m. apie 800 000 lageriuose ir 300 000 kolonijose (metų vidurkis).<ref name=Kozlov />
1933 m. rugpjūčio 3 d. TSRS Liaudies komisarų tarybos nutarimu buvo patvirtintas RTFSR Priverstinių darbų kodeksas, nustatęs įvairius pataisos darbų lagerių funkcionavimo aspektus. Kodekse numatytas įkalintųjų darbo naudojimas ir įteisintas dviejų darbo dienų užskaitymas už tris kalėjimo dienas, kuris plačiai naudotas [[Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas|Baltosios ir Baltijos jūrų kanalą]] stačiusiųjų kalinių motyvavimui. 1934 m. liepos 10 d. TSRS centrinio vykdomojo komiteto sprendimu įkurtas TSRS Vidaus reikalų liaudies komisariatas, į kurį įėjo penkios vyriausiosios valdybos. Viena iš jų buvo Vyriausioji pataisos darbų lagerių ir darbo gyvenviečių valdyba ("Главное управление исправительно-трудовых лагерей и трудовых поселений"), tų pačių metų spalio mėnesį pervadinta į Vyriausiąją lagerių, darbo gyvenviečių ir įkalinimo vietų valdybą ("Главное управление лагерей, трудпоселений и мест заключения"). 1934 m. NKVD buvo perduotos TSRS Konvojavimo pajėgos.
eilutė 42 ⟶ 46:
1936 m. sausio 4 d. buvo suformuotas NKVD Inžinerinis-statybinis skyrius, 1936 m. sausio 15 d. - Ypatingosios statybos valdyba, 1936 m. kovo 3 d. - Vyriausioji automobilių kelių tiesimo valdyba (ГУШОСДОР). NKVD priklausė tokios organizacijos kaip Vyriausioji kalnakasybos įmonių statybos valdyba, Vyriausioji hidroįrenginių statybos valdyba (Главгидрострой), Vyriausioji pramonės įmonių statybos valdyba (Главпромстрой), Vyriausioji Tolimosios šiaurės statybos valdyba (Дальстрой) ir kitos.
1937-1938 m. lagerius gausiai papildė [[Didysis valymas|Didžiojo valymo]] aukos. Šimtai tūkstančių asmenų buvo areštuoti ir nuteisti ilgo įkalinimo bausmėmis, paprastai pagal Baudžamojo kodekso [[58 straipsnis|58 straipsnį]], kuriame buvo numatytos bausmės už įvairias "kontrrevoliucinės veiklos" formas. Pagal NKVD įsakymą Nr.00447 dešimtys tūkstančių Gulago kalinių 1937-1938 m. buvo nužudyti dėl "
=== Antrasis pasaulinis karas ir pokaris ===
| |||