Traidžiūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 17:
Kaimas pradedamas minėti nuo 1663 m. Užpalių dvaro inventoriuje. Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuje (psl.54) rašoma, kad Traidžiūnuose su Snukelių viensėdžiu buvo 12 šeimų, kurios Užpalių dvarui mokėjo duoklę grašiais, atitinkamai nuo turėto žemės ploto.
Pagrindinė kaimo "ulyčia" tesėsi dešiniuoju Šventosios upės krantų apiė 1,5 kilometro iki Žaibiškių miško, o dirbama žemė pietinėje pusėje ant kalvų. Vienkiemiais išsiskirstė [[1922]] m., tuomet buvo 18 žemvaldžių ir 101 ha žemės. Yra senos nelaidojamos kapinaitės, aptvertos akmenine tvora. Paskutiniai palaidojimai: girtų banditų 1944 m. gruodžio 27 d. nušauta Adelė Čekienė iš gretimo Levizarų kaimo. 1946 m. vasario 13 d, nušauti: Traidžiūnų kaimo gyventojai: Kazys Bieliūnas su žmona Elena Barzdaite, 1946 m. rugpjūčio 27 d, - Jonas Broga. Juozas Galvydis, Juozas Seržintas ir 14 metų rusų berniukas Igoris, karo pabėgėlis iš Velykije Luki (''LYA, P. Galvydžio baudž. byla 43119, B. Svilo baudž. byla 13107)''{{šaltinis}} Vėliau palaidotas Juozas Būga (1888 - 1952) ir nušauto Juozo Seržinto žmona Emilija Mekuškaitė (1866 - 1962).
Slopinant [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]], iš kaimo į Saratovo gubernijos stepes ištrėmė Izidoriaus Masiulio, Prano Mikšio ir Nikodemo Repšio šeimas. Jų sodybose apgyvendino po dvi stačiatikių – unitų šeimas. Tremtinio Mataušo Masiulio sūnus Jonas (1870 m. Čiornaja Padinoje – 1941 m. Panevėžyje), agronomas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.
| |||