Max Beckmann: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 35:
== Biografija ==
 
Maksas Bekmanas gimė 1884 m. vasario 12 d. [[Leipcigas|Lepcige]]. 1900 m. jis pradėjo mokytis [[Veimaras|Veimaro]] dailės akademijoje pas Carl Frithjof Smith, 1903–04 m. apsilankė [[Paryžius|Paryžiuje]]. Maždaug tuo metu pradėjo vesti nuolatinį dienoraštį, 1904 m. pabaigoje apsigyveno [[Berlynas|Berlyne]], kur pradėjo tapyti impresionistine [[Lovis Corinth]] maniera. 1906 m. įstojo į Berlyno secesiją, susitiko [[Edvardas Munkas|E. Munką]], kurio įtaka pradėjo išvystyti ekspresionistinį stilių. 1906 m. M. Bekmanas vedė Minna Tube, kuri buvo mokslų draugė Veimare. Pora susilaukė sūnaus Piterio. 1912 m. įvyko pirmosios M. Bekmano personalinės parodos Magdeburge ir Veimare. 1913 m. įvyko daugiau nei 50 kūrinių paroda Paul Cassirer galerijoje Berlyne, kuris ta proga paruošė pirmąją monografiją apie dailininką. 1914 m. M. Bekmanas savanoriškai stojo tarnauti į [[Raudonasis Kryžius|medicinos tarnybą]] [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, bet buvo sekančiais metais iš jos atleistas dėl prastos sveikatos ir apsigyveno [[Frankfurtas prie Maino|FranfurteFrankfurte prie Maino]]. Karas įkvėpė dailininkui žiaurių siužetų, pesimistines drobes, krikščioniškosios religijos kančios motyvus. Po 1920 m. sukurti portretai, peizažai ir nantiurmortai buvo nuotaikingesni. Jis yra sukūręs daug savo autoportretų, daugiau nei 85 įvairiomis formomis.
 
1925 m. M. Bekmanas gavo profesoriaus postą Valstybiniame dailės institute Frankfurte. 1924 ir 1925 m. lankėsi Italijoje. 1925 m. vedė antrą kartą − dainininkę Mathilde von Kaulbach. 1926 m. pirmą kartą įvyko jo personalinė paroda JAV, Niujorke. 1928 m. didelė jo kūrinių retrospektyvinė paroda surengta Valstybinėje Kunsthalėje [[Manheimas|Manheime]]. 1929−1932 m. M. Bekmanas toliau profesoriavo Frankfurte, žiemą lankėsi Paryžiuje, pradėjo savo kūriniuose naudoti [[triptikas|triptiko]] formą, pagal senųjų Vokietijos dailininkų (pvz., [[Matijas Griunevaldas]]), kuriuos labai gerbė, pavyzdį. Po 1930 m. dailininkas tapo plačiai žinomas, jo kūriniai eksponuoti [[Ciurichas|Ciuriche]], [[Venecija|Venecijoje]], [[Londonas|Londone]], [[Niujorkas|Niujorke]]. Dėl [[Nacionalsocialistų partija|nacistų]] atėjimo į valdžią Vokietijoje 1933 m. M. Bekmanas prarado savo postą ir apsigyveno [[Berlynas|Berlyne]]. Jo kūriniai buvo įtraukti į 1937 m. nacistų suorganizuotą [[Degeneracinio meno paroda|„degeneracinio meno“ parodą]] Miunchene. Kitą dieną po parodos atidarymo dailininkas išvyko į [[Amsterdamas|Amsterdamą]] ir Olandijoje praleido [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]].
 
1947 m. M. Bekmanas keliavo į Paryžių ir Prancūzijos pietus, metų pabaigoje išvyko į [[JAV]], kur dėstė [[Sent Luisas|Sent Luiso]] dailės mokykloje prie Vašingtono universiteto. Sent Luise 1948 m. įvyko pirmojo retrospektyvinė dailininko paroda JAV. 1948 m. vasarą jis dėstė Kolorado universitete [[Boulderis|Boulderyje]], metų gale − Niujorko Bruklino muziejaus dailės mokykloje. Buvo apdovanotas prizu Karnegio instituto Pitsburge. Maksas Bekmanas mirė 1950 m. rugsėjo 27 d. [[Niujorkas|Niujorke]]. Palaidotas Bleiro kapinėse. Didžiausia dailininko kūrinių kolekcija yra [[Sent Luisas|Sent Luiso]] dailės muziejuje [[JAV]].