Samuel Barber: Skirtumas tarp puslapio versijų

67 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S
 
== Biografija ==
Samuelis Barberis gimė 1910 m. kovo 9 d. Vest Česteryje, [[Pensilvanija|Pensilvanijos valstijoje]]. Nuo šešerių jis grojo vilončele[[Violončelė|violončele]] ir bandė rašyti muzikines kompozicijas. Savo tikslą tapti kompozitoriumi atskleidė laiške motinai būdamas devynerių. Jis buvo tėvų pasiųstas mokytis [[Pianinas|pianino]] ir būdamas vienuolikos grojo [[vargonai]]s vietos bažnyčioje. S. Barberis taip pat turėjo stiprų balsą ir rašė kūrinėlius vokaliniam atlikimui. Jį rėmė dėdė kompozitorius Sidnis Houmeris ir S. Barberis nuo 1924 m. mokėsi Kurčio muzikos institute [[Filadelfija|Filadelfijoje]]. Mokslai užtruko 10 metų. Vadovaujant profesoriui Rosario Scalero, S. Barberis studijavo teoriją, orkestruotę, kontrapunktą, analizavo reikšmingiausius klasikinės muzikos kūrinius. Mokslo metais sukūrė gerai žinomas dainas ''„The Daisies“'', ''„Bessie Bobtail“'', ''„With rue my heart is laden“'', kurios publikuotos 1936 m. kaip kompozitoriaus opusas Nr. 2.
 
Nuo 1928 m. S. Barberis daug keliavo, lankėsi Europoje. Italijoje sukurta sonata smuikui (neišlikusi) jam laimėjo pirmąjį apdovanojimą iš [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universiteto]]. Grįžęs iš kelionių kompozitorius sudarė pirmąjį savo opusą iš sonatos smuikui ir serenados styginių kvartetui. Jo draugu tapo bendramokslis italas [[Gian Carlo Menotti|Džian Karlas Menotis]], su kuriuo S. Barberis bendradarbiavo beveik visą savo gyvenimą. 1930 m. S. Barberis užbaigė savo pirmąjį koncertą pianinui (neišlikęs). Jį išgarsino 1931 m. uvertiūra „Mokykla skandalui“ (''The School for Scandal''). 1932 m. vasarą jis sukūrė „Sonatą violončelei“, kurią dedikavo mokytojui Rosario Scalero. Tai buvo paskutinis S. Barberio kūrinys, sukurtas prižiūrint R. Scalero.
}}
|}
Antrojoje gyvenimo pusėje S. Barberis buvo plačiai pripažintas kompozitorius, beveik visi jo kūriniai buvo parašyti žymių atlikėjų ar institucijų užsakymais. Jis mokėsi tapti [[Dirigentas|dirigentu]], bet šios ambicijos buvo trumpalaikės. 1958 m. jis buvo apdovanotas [[Pulicerio premija]] už operą „Vanesa“ (''Vanessa'') ir 1963 m. − antrą kartą už „Koncertą pianinui“. 1966 m. [[Metropolitan Opera|Metropoliteno operos teatro]] sezono atidarymui S. Barberis paruošė operą „Antonijus ir Kleopatra“. Po 1966 m. kompozitorius kovojo su [[Alkoholizmas|alkoholizmu]] ir [[depresija]]. Jis gyveno Santa Katarinoje [[Italija|Italijoje]] ir Niujorke JAV. 1976 m. apdovanotas Aukso medaliu už muziką iš Amerikos akademijos ir Menų ir literatūros instituto. 1978 m. ir iki gyvenimo pabaigos S. Barberis buvo gydomas nuo [[vėžys (liga)|vėžio]], nuo kurio mirė 1981 m. sausio 23 d. [[Niujorkas|Niujorke]]. Palaidotas gimtajame Vest Česteryje.
 
== Literatūra ==
9 754

pakeitimai