Mišrieji ir plačialapiai miškai: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Vizualus redagavimas
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Vizualus redagavimas
Plačialapiai Europos miškai labai paveikti žmogaus ūkinės veiklos. [[Dirvožemis|Dirvožemiai]] čia derlingi, todėl nuo seno žmonės kirto šiuos miškus, o jų vietoje, suarę [[dirva]]s, vertėsi [[žemės ūkis|žemės ūkiu]]. Dėl to plačialapių miškų plotai Europoje labai sumažėjo, o kai kur jų neliko visai. Dabar daugelis iškirstų miškų atsodinami (dažniausiai [[pušis|pušimis]]).
 
== Gyvunai==
== Aisti kada ant rampu?==
 
Mišriuosiuose ir plačialapių miškuose daug stambiųjų žvėrių ir kailinių žvėrelių būdavo sumedžiojama viduramžių [[riteris|riterių]] ir karalių [[medžioklė]]se. Nemažai jų išnaikinta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Šiuose miškuose paplitę daugelis taigos „gyventojų“: [[lūšis|lūšys]], [[lapės]], [[vilkas|vilkai]], [[taurusis elnias|taurieji elniai]], [[briedis|briedžiai]], [[stirna|stirnos]], [[barsukas|barsukai]], [[šeškas|šeškai]], [[kiaunė]]s. Jų daugiau išliko Europos rytuose. Belovežo rezervate [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lietuvos draustiniai|Lietuvos draustiniuose]] saugomi [[stumbras|stumbrai]].
Anoniminis naudotojas