Traidžiūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 15:
== Istorija ==
Vienkiemiais išsiskirstė [[1922]] m., tuomet buvo 12 žemvaldžių ir 101 ha žemės. Yra senos nelaidojamos kapinaitės, aptvertos akmenine tvora. Paskutiniai palaidojimai: girtų banditų 1944 m. gruodžio 27 d. nušauta Adelė Čekienė iš gretimo Levizarų kaimo. 1946 m. vasario 13 d, nušauti Traidžiūnų kaimo gyventojai: Kazys Bieliūnas su žmona Elena, 1946 m. rugpjūčio 27 d, - Jonas Broga. Juozas Galvydis, Juozas Seržintas ir 14 metų rusų berniukas Igoris. (''LYA, P. Galvydžio baudž. byla 43119, B. Svilo baudž. byla 13107)''{{šaltinis}}
Slopinant [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimą]], iš kaimo į Saratovo gubernijos stepes ištrėmė Izidoriaus Masiulio, Prano Mikšio ir Nikodemo Repšio šeimas. Jų sodybose apgyvendino po dvi stačiatikių – unitų šeimas. Tremtinio Mataušo Masiulio sūnus Jonas (1870 m. Čiornaja Padinoje – 1941 m. Panevėžyje), agronomas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.
Iš Traidžiūnų kaimo kilę: provizorius Antanas Indrašius (1885–1950 Sibire), Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Indrašius (1900–1965 Radviliškyje). Savanorio sūnus Stasys Indrašius (g. 1927 m.) buvo partizanų rėmėjas ir ryšininkas (slapyv. Drąsutis), chemijos mokslų daktaras Jonas Galvydis (gim.1935), nužudyto Juozo Galvydžio sūnus.▼
▲Iš Traidžiūnų kaimo kilę: provizorius Antanas Indrašius (1885–1950 Sibire), Lietuvos kariuomenės savanoris Pranas Indrašius (1900–1965 Radviliškyje). Savanorio sūnus Stasys Indrašius (g. 1927 m.) buvo partizanų rėmėjas ir ryšininkas (slapyv. Drąsutis),
== Šaltiniai ==▼
▲== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}2. Balys Juodzevičius "Akistata su mirtimi", Utena, 2012, psl. 155, 156, 157, 169, 220,
[[Kategorija:Utenos rajono gyvenvietės]]
| |||