Baltai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Seniausiais žinomais Rytų Pabaltijo autochtonais baltus verčia laikyti, pasak „A. Girininko mokyklos“ atstovų, ir daugybė [[finougrai|finougrų]] kalbų ūkinės buitinės srities [[baltizmas|baltizmų]],– į finų kalbas jie galėjo patekti tik vykstant medžiotojų bei žvejų protofinų ir sėslių protobaltų [[metizacija]]i, o archeologijos duomenys aiškiai rodo, kad Rytų Europos šiaurvakariuose nesėslių Šukinės duobelinės keramikos kultūros nešėjų, t. y. [[protofinai|protofinų]], ir sėslių vietos gyventojų metizacija intensyviausia buvusi V–III tūkstm. pr. m. e.

 

Prieš 11 tūkstančių metų Šiaurės Europoje intensyviai tirpstant [[ledynas|ledynui]], Rytų Pabaltijį apgyvendino IX genetinės grupės Rb1 pogrupio žmonės, kurių palikuonių esama ir tarp dabartinių regiono gyventojų. Į dab. Lietuvos teritoriją tie paleolito bei epipaleolito epochų naujakuriai atvyko iš Vidurio ir Vakarų Europos, t. y. iš archeologinių [[Svidrų kultūra| Svidrų ]] (pagal vietovės netoli Varšuvos pavadinimą) ir [[Madleno kultūra|Madleno kultūros]] arealo<ref>Lietuvos archeologija I tomas. Akmens amžius. A. Girininkas 2009</ref>. VIII tūkstm. pr. m. e. šių ir kai kurių kt. kultūrų pagrindu dab. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir iš dalies kai kurių gretimų šalių teritorijoje susiformavo mezolitinės [[Kundos kultūra|Kundos]] ir [[Nemuno kultūra|Nemuno]] kultūros. VI tūkstm. pr. m. e. viduryje į dab. Lietuvą, o netrukus ir Latviją bei Estiją iš pietų įsismelkus [[įbrėžtinė keramika|įbrėžtinės keramikos]] gamybos technologijoms, iš minėtų mezolitinių kultūrų išsirutuliojo neolitinės [[Narvos kultūra|Narvos]] ir [[Nemuno neolitinė kultūra|Nemuno]] kultūros, o kiek vėliau ir [[Pamarių kultūra| Pamarių kultūra]], kurių raidai vėliau (IV–III tūkstm. pr. m. e.) šiek tiek įtakos darė [[Rutulinių amforų kultūra|Rutulinių amforų]], [[Virvelinės keramikos kultūra|Virvelinės keramikos]] ir kitų dab. Lietuvą iš vakarų pasiekdavusių europinių kultūrų infiltracija.