Savaiminis žmogaus užsidegimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 27 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q330305.
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
'''Savaiminis žmogaus užsidegimas''' (plačiau žinomas anglišku pavadinimu '''Spontaneous human combustion''', '''SHC''') - – tariamas reiškinys, kuomet žmogaus kūnas užsidega be išorinės liepsnos poveikio.
 
Nėra nei vieno patikimai dokumentuoto tokio atvejo, o mokslo požiūriu šis fenomenas nėra įmanomas. Tačiau savaiminio žmogaus užsidegimo koncepcija labai paplitusi populiariojoje kultūroje, eskaluojama įvairiuose [[Mistika|mistiniuose]] filmuose ir serialuose (pvz., [[Psi Factor]] ar [[The X-Files]]), o jai paaiškinti yra pasiūlytos kelios [[Pseudomokslas|pseudomokslinės]] hipotezės. Mokslinės teorijos pasiūlytos tik paaiškinti atvejams, kai žmogaus užsidegimo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau jose atmetama „savaiminio“ užsidegimo idėja ir figūruoja išoriniai liepsnos šaltiniai, pavyzdžiui, cigaretė.
 
Viena iš pseudomokslinių teorijų, žinoma bent jau nuo XVII a., savaiminį užsidegimą aiškina didžiuliu išgerto [[etanolis|alkoholio]] kiekiu. Ji buvo aprašyta ir [[1852]]  m. [[Charles Dickens]] novelėje „Bleak House“ kaip vieno veikėjo [[mirtis|mirties]] priežastis.
 
Daugumoje šiuolaikinių istorijų figūruoja policininkai ar gaisrininkai, radę kambaryje visiškai sudegusį kūną ir nesuprantantys, kaip tai galėjo atsitikti, nes pats kambarys yra sveikas.