Palemonas (legendinis asmuo): Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Atmestas 188.69.197.51 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Žyma: Pasikartojantys simboliai
S (Atmestas 188.69.197.51 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas))
[[Vaizdas:Palamon. Палямон.jpg|thumb|Palemonas]]
 
'''Palemonas''' – [[Lietuvos metraščiai|Lietuvos metraščių]] legendinėje dalyje ir kt. istorijos šaltiniuose minimas legendinis hhhhhhhhhhhhhhhhhhh[[Gediminaičiai|Gediminaičių]] ir kt. ankstyvosios [[LDK]] valdovų pirmtakas bei protėvis, iki XIX a. I pusės daugelio lietuvių ir lenkų kildintas iš [[senovės Roma|senovės Romos]] didikų. Pasak istoriko [[Juozas Tumelis|J. Tumelio]], ''Palemono'' vardą Lietuvos metraščių platesniojo sąvado sudarytojai galėjo perimti iš romėnų istorikų raštų, kuriuose minimas kažkoks [[I a. pr. m. e.]] gyvenęs Palemonas (istorinis asmuo), iš [[Markas Antonijus|Marko Antonijaus]] gavęs valdyti [[Pontas|Ponto]] sritį Mažojoje Azijoje. Tuo tarpu pretekstą sukurti Palemono legendą minėto sąvado sudarytojams galėjo suteikti vienas iš [[lietuvių romėniškosios kilmės teorija|lietuvių romėniškosios kilmės teorijos]] kūrėjų [[Janas Dlugošas]], kuris savo „Lenkijos istorijose“ pateikė legendą apie dab. Vilniaus miesto vietoje kadaise neva apsistojusį nuo [[Cezaris|Cezario]] rūstybės iš Italijos pabėgusių [[Pompėjus|Pompėjaus]] šalininkų būrį, bei Dlugošo amžininkas [[Pilypas Kalimachas]], kuris apie 1480 m. veikale ''Kardinolo Zbignevo Olesnickio gyvenimas'' iškėlė lietuvių gališkosios kilmės hipotezę, – pasak šios hipotezės, [[lietuviai]] yra kilę iš senovės [[galai|galų]], kuriuos į būsimos Lietuvos teritoriją kažkurios keltų invazijos į Šiaurės Italiją laikotarpiu esą atvedė link „Šiaurės Okeano“ pajudėjusių galų kilčių vadas '''''Lemonijus'''''.
 
Lietuvos metraščiuose, XVI a. rašiusių lenkų istorikų veikaluose ir kai kuriuose kt. XVI-XVIII a. šaltiniuose įvairiais variantais pateikta Palemono legenda, kuri yra lietuvių romėniškosios kilmės teorijos sudėtinė dalis, susiformavo XV a. paskutiniaisiais dešimtmečiais ir XVI a. I pusėje bei viduryje; XVI a. viduryje lenkų istorikas [[Martynas Kromeris]] Lietuvos metraščių Palemoną pirmasis ėmė tapatinti su [[Pompėjus|Pompėjaus]] bendražygiu Publijumi Libonu (istorinis asmuo; jį savo raštuose mini Liucijus Floras ir kt. romėnų istorikai).