Taraškevica: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 8:
== Istorija ==
Prieš paskelbiant [[1918]] m. nepriklausomą [[Baltarusijos Liaudies Respublika|Baltarusijos Liaudies Respubliką]] iškilo būtinybė sunorminti baltarusių kalbą. Tarp kalbininkų siūlytų variantų tinkamiausiu pripažinta B. Taraškevičiaus „Baltarusių kalbos gramatika mokykloms“, bene sėkmingiausiai perteikusi pagrindinius kalbos dalykus.
1933 m. įvykdyta rašybos reforma nebuvo pripažinta už [[Baltarusijos TSR]] ribų, daugiausia Vakarų Baltarusijoje ir baltarusių centruose [[Latvija|Latvijoje]], [[Praha|Prahoje]] ir [[Berlynas|Berlyne]]. Baltarusių [[emigracija|emigracijos]] leidėjai taip pat neperėjo prie naujosios rašybos taisyklių. Baltarusių mokslo draugija [[Vilnius|Vilniuje]] neeiliniame posėdyje 1933 m. [[spalio 31]] d. priėmė [[rezoliucija|rezoliuciją]], prieštaraujančią reformai, nurodydama, kad ji buvo orientuota į kalbos [[rusifikacija|rusifikaciją]], be to, jai trūko mokslinio pagrindo. Tai buvo priežastis, dėl kurios atsirado du baltarusių rašybos variantai, iš kurių vienas buvo naudojamas BTSR, o kitas už jos ribų. Reformos nepripažinimą lėmė ir tai, kad iki jos priėmimo nebuvo visuomeninės diskusijos, šalyje vyko stalininės represijos, ypač baltarusių inteligentijos atžvilgiu. Baltarusių istorikai ir filologai pažymėjo, kad taip jų kalba buvo dirbtinai priartinta prie [[rusų kalba|rusų kalbos]] normų.
| |||