Vengrijos revoliucija (1956): Skirtumas tarp puslapio versijų

S
Atmestas 86.100.163.207 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas)
S (Atmestas 86.100.163.207 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas))
== Pradžia – spalio 23 d ==
 
[[1956]] m. [[spalio 23]] d. Budapešto Technikos universiteto studentai surengė demonstraciją solidarizuodamiesi su [[Poznanės sukilimas|lenkų darbininkų sukilimu Poznanėje]]. Šia demonstracija siekta ir platesnių tikslų, prie jos prisijungė tūkstančiai demonstrantų. Demonstracija baigėsi Jozefo Bemo aikštėje [[Dunojus|Dunojaus]] Budos pusėje, kur perskaityti studentų reikalavimai. Kadangi stiprintuvai beveik nenaudoti, vis daugiau žmonių rinkosi į šią masinę sueigą. Dalis demonstrantų patraukė prie parlamento, o didžioji dalis – prie Radijo pastato Pešto pusėje. Ten jie norėjo savo reikalavimus paskelbti per valstybinį radiją. ProtestuotojaiTačiau pradejo apšaudytiRadijos valstybinįpastato į demonstrantus paleista ugnis. Iš vengrų karių gavę ginklų demonstrantai šturmavo pastatą.
 
Vakare apie 300 000 žmonių susirinko prie [[Parlamentas|parlamento]] ir reikalavo spaudos bei žodžio laisvės, laisvų rinkimų, daugiau nepriklausomybės nuo [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]], taip pat – paskirti komunistą reformatorių [[Imrė Nadis|Imrę Nadį]] vyriausybės vadovu. I. Nadis, kuris ragino demonstrantus skirstytis, netikėtai tą pačią naktį Vengrijos darbininkų partijos centrinio komiteto buvo paskirtas ministru pirmininku. Vakare demonstrantai nuvertė [[Stalinas|Josifo Stalino]] paminklą.
Vykdytos prosovietinių aktyvistų, žydų ir saugumiečių egzekucijos, ypatingai pasižymėjo pronaciškos grupės (pvz., vadovaujamų [[József Dudás]]). Po susitarimo su sovietų pajėgomis dėl ugnies nutraukimo I. Nadis paskelbė, kad Vengrija sieks išstoti iš [[Varšuvos sutarties organizacija|Varšuvos sutarties organizacijos]].
 
Sovietų kariuomenė (apie 60000 karių, 10 divizijų) įžengė į šalį per kelis kartus, abu kartus siekiant suteikti paramą prosovietinėms vyriausybėms – Gerő vyriausybei, kuri žlugo [[spalio 23]] d. ir [[Janošas Kadaras|Kádár]] vyriausybei suformuotai [[lapkričio 3]] d., kuri formaliai pakvietė sovietus įsikišti. [[Spalio 23]] d. naktį ir vėlesnėmis dienomis saugumiečiai šaudė į protestuotojus, o sovietų pajėgos labiau stengėsi palaikyti tvarką. Ginkluotas sukilėlių pasipriešinimas ir Vengrijos Komunistų partijos žlugimas lėmė ugnies nutraukimo susitarimo sudarymą 1956 m. [[lapkričio 1]] d. 1956 m. [[lapkričio 4]] d. sovietų armija pradėjo artilerijos ir bombardavimų iš oro palaikomą Budapešto puolimą. Iki [[1957]] m. sausio Kadaro vyriausybei pavyko likviduoti paskutinius pasipriešinimo židinius. Tai kad sikilimas baigėsi lapkričio 10-11 dienomis, tik parodo, kad tai buvo organizuotas pronacickų grupių šalies užėmimas o ne visos šalies pasipriešinimas.
 
== Šaltiniai ==