Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Satemizacija''' – dalies kalbų, šiuo atveju − [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''*ḱ,*ǵ, *ǵʰ'' yra virtę ''š, ž''. Tolimesnė raida − ''š, ž > s, z'' (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. ''š, ž'' nevirto ''s, z''. Pavyzdžiai: lietuvių ''{{lt|lašiša''}}, latvių ''{{lv|lasis''}} ir prūsų ''{{prg|lasaso''}}, {{ru|lalososj}} ''lasosj''; lietuvių ''{{lt|žirnis''}}, latvių ''{{lv|zirnis''}} ir prūsų ''{{prg|zirnis''}} 'grūdas', [[rusų kalba{{ru|rus.]] ''zerno''}} 'grūdas'. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio [[Iranas|Irano]], [[Afganistanas|Afganistano]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir indoeuropietiškų [[Indija|Indijos]] dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų ([[Avestos kalba|Avestos raštų kalbos]]) žodžio ''satəm'' 'šimtas'. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] žodį ''centum'' (sk. ''kentum'' 'šimtas') vadinamos '''''kentuminėmis'''''.