Oršos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 30:
== Mūšis ==
Pergrupuotos kariuomenės lemiamame mūšyje susidūrė [[rugsėjo 8]] d. rytą. Čeliadninas laukė kol pusė LDK kariuomenės persikėlė per Dnieprą ir neskubėjo atakuoti, motyvuodamas, kad „tegul visa kariuomenė persikelia, nes bus lengviau ją sumušti, o tada galima bus ir visą Lietuvą užimti“. Rugsėjo 8 d. rytą visa K. Ostrogiškio kariuomenė atsidūrė priešais Maskvos kariuomenę. Maskvėnai keletą kartų pabandė prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmušti. Manoma, kad lietuvių [[kavalerija]] panaudojo apgaulingo manevro taktiką ir įviliojo dalį rusų kariuomenės į paruoštus artilerijos spąstus. Tuo pasinaudoję lenkų daliniai puolė likusią rusų kariuomenę, kuri lenkų ataką atrėmė. Iki vidurdienio abi pusės be didesnės sėkmės keitėsi atakomis. Maskvos kariuomenės vadovybė nusprendė pasinaudoti kiekybine persvara ir pasiuntė dalį karių iš užnugario apeiti LDK pajėgas. K. Ostrogiškis laiku suprato šį manevrą ir atmušė ataką, o netrukus įsakė pulti Maskvos raitelius. Maskvos kariuomenė šią ataką irgi atrėmė. Tuomet K. Ostrogiškis įsakė LDK raiteliams trauktis, o maskvėnai ėmė persekioti besitraukiančias LDK pajėgas. Tačiau lietuvių raiteliai, prijoję mišką staiga pakeitė jojimo kryptį: abu sparanai pasuko į šonus, centras prasiskyrė ir Maskvos kariuomenė atsidūrė priešais miško pakraštyje pastatytą lietuvių artileriją bei lankininkus. LDK daliniai apsupo maskvėnų [[flangas|flangus]]. Likę Čeliadnino vadovaujamos kariuomenės likučiai supanikavo ir pradėjo panišką atsitraukimą. Netrukus į [[LDK]] kariuomenės nelaisvę buvo paimtas pats Čeliadninas su kitais aukštais vadais. Manoma, kad karo belaisvių galėjo būti keli tūkstančiai, o Maskvos didysis kunigaikštis [[Vasilijus III]] atsisakė juos išpirkti. Tikslus žuvusiujų skaičius nėra žinomas, tačiau to meto pačių rusų metraščiuose yra rašoma, kad „maskvėnų nuostoliai buvo siaubingi“.
 
== Po mūšio ==
Kitą dieną po mūšio K. Ostrogiškis su 6 tūkstančiais pėstininkų ir lengvąja artilerija išžygiavo atsiimti Smolensko. Sunkiosios artilerijos dėl blogo oro nebuvo galima patempti. Be sunkiųjų pabūklų, trūkstant karių miesto paimti nepavyko ir gruodžio 3 d. K. Ostrogiškis grįžo į Vilnių.
 
== Mūšio pasekmės ==
Nors apie LDK ir jos sąjunginių pergalę buvo plačiai paskelbta [[Europa|Europoje]], daugelis rusų belaisvių buvo nuvežti parodyti į Budą – tuometinės Vengrijos sostinę, kad pasaulis pamatytų, kad kol ruošiamasi karui su [[Osmanų imperija]], rytuose iškilo naujas, klastingas priešas. Pergalė Oršos mūšyje nebuvo išnaudota iki galo, nes Smolenskas liko Maskvai ir buvo atsiimtas tik 1611 m. Oršos mūšis sužlugė karinį aljansą prieš Lietuvą ir Lenkiją. Oršos mūšis į pasaulio istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų klasikinės artilerijos pasalos pavyzdžių.
 
== Atminimo įamžinimas ==
Oršos mūšis į pasaulio istoriją įėjo kaip vienas pirmųjų klasikinės artilerijos pasalos pavyzdžių. Atminti mūšį Ukrainoje išleistas pašto ženklas. 2014 m. Lietuvoje paskelbti „Oršos mūšio“ metais. Lietuvos Banke nukalta proginė moneta, skirta Oršos mūšio 500 metų sukakčiai. Rakatanskuose pastatytas monumentas skirtas Oršos mūšio atminimui.
 
{{mūš-stub}}