Lietuviška virtuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S -typo; vikifikuota |
|||
Eilutė 49:
Lietuvoje gana gausus šaltasis užkandžių stalas, būdingas visoms Baltijos šalių virtuvėms. Jame patiekiami įvairūs [[baltas sūris|sūriai]], rūgusio pieno produktai, rūkytos mėsos bei žuvies gaminiai, [[šaltiena]], įvairūs mėsos vyniotiniai.
Karštųjų patiekalų asortimentas didžiulis. Bajoriškoje virtuvėje buvo labai paplitę kepti kumpiai, kimšta paukštiena, [[zrazai]] (perimti iš Lenkų virtuvės). Valstietiškoje virtuvėje vystėsi mėsos-kruopų patiekalai (šiupiniai), šiek tiek panašūs į [[Latviška virtuvė|Latviškos virtuvės]] putras, kurie šiuo metu beveik išstumti. Nuo XIX a. paplito bulvių valgiai – [[didžkukuliai]] (cepelinai), bulviniai [[vėdarai]], [[švilpikai]], [[bulviniai blynai]], [[žemaitiški blynai]], virtos [[bulvė]]s su [[Krapas|krapais]] su rūgusiu pienu, [[varškė|varške]] ar pasukomis, kurių dauguma yra laikomi lietuvių nacionaliniais patiekalais, nors dauguma jų taip pat žinomi ir kitose kaimyninėse virtuvėse: [[ukrainiečių virtuvė|ukrainiečių]], [[baltarusiška virtuvė|baltarusių]], [[lenkiška virtuvė|lenkų]], [[čekų virtuvė|čekų]] ir kt.
Gana nemaža yra tešlos patiekalų įvairovė. Dauguma tų patiekalų į lietuvišką virtuvę atėjo dar XIV–XV a. per [[mongolai|mongolus]] ir čia pasiliko, dažnai pakeitę produktus. Tai – [[koldūnai]], [[virtiniai]], [[šaltanosiai]], [[skryliai]] ir kt. <ref>Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов, Центрполиграф</ref>
| |||