Giacomo Puccini: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 33:
}}
'''Džiakomas Pučinis''' ({{it|Giacomo Antonio Domenico Michele Secondo Maria Puccini}}, [[1858]] m. [[gruodžio 22]] d., Luka, Italijoje – [[1924]] m. [[lapkričio 29]] d., [[Briuselis]]) – italų kompozitorius. Įvardijamas vienu iš didžiųjų italų operos kūrėjų. Garsiausios jo operos:
== Biografija ==
Eilutė 56:
| format = [[Ogg]]
}}
Žymiausios Dž. Pučinio operos –
1908 m. spalį Elvira apkaltino Dž. Pučinį neištikimybe su namų tarnaite Dorija Manfredi. Dž. Pučinis neigė ryšius ir galvojo apie skyrybas. Atleidusi tarnaitę po to Elvira ją apkaltino viešai. 1909 m. sausio 23 d. Dorija nusinuodijo, [[skrodimas]] parodė, kad ji dar buvo [[nekaltybė|nekalta]]. Jos šeima pateikė kaltinimus Elvirai dėl šmeižto. Elvira buvo pripažinta kalta ir nuteista kalėjimo bausme, tačiau po apeliacijos kaltinimai panaikinti. Dž. Pučinis pasiekė susitarimą su Dorijos šeima ir susitaikė su žmona.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 12</ref> Paskutiniuoju kūrybos periodu Dž. Pučinis sukūrė operas „Mergina iš Vakarų“ ([[1910]]), „Kregždė“ ([[1917]]), operų [[triptikas|triptiką]] – „Skraistė“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ (1919). 1913 m. Vienoje jis apdovanotas Pranciškaus Juozapo imperatoriškojo ordino žvaigžde, 1917 m. Monako princas jam suteikė Šv. Karolio ordino Didžiojo karininko laipsnį.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 14</ref> 1924 m. gydytojai jam nustatė vėžinį auglį [[ryklė]]je ir rekomendavo radiacijos terapiją. Dž. Pučinis mirė 1924 m. lapkričio 29 d. klinikoje [[Briuselis|Briuselyje]], Belgijoje. Jam buvo atlikta operacija siekiant įterpti [[radis|radį]] iš vidaus, po to kompozitorių ištiko [[širdies smūgis]], po kurio jis neatgavęs sąmonės mirė.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 16</ref> Laidotuvės įvyko 1924 m. gruodžio 3 d. [[Milano katedra|Milano katedroje]], jo maršą iš „Edgaro“ diriguojant [[Arturo Toscanini|A. Toskaniniui]]. Kompozitoriaus palaikai laikinai buvo palaidoti Toskaninių giminės kape ir 1926 m. perkelti į pastatytą koplyčią Pučinių namuose Torėje del Lage. Paskutinė ir nebaigtoji jo opera
== Operos ==
Dž. Pučinio garsiausiais kūriniais yra jo operos, kurių jis sukūrė 12<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 17−19</ref> (paskutinė, „Turandot“, nebuvo baigta dėl kompozitoriaus mirties). 2011/2012−2015/16 metų sezonų laikotarpiu Dž. Pučinis buvo trečias (po [[Giuseppe Verdi|Dž. Verdžio]] ir [[Mocartas|V. A. Mocarto]]) kompozitorius pagal atliekamų operų skaičių pasaulyje, tarp 10 dažniausiai atliekamų operų buvo
{| class="wikitable" border="1"
!bgcolor=ececec |Eil. </br>Nr.
Eilutė 93:
|4
|1894−96
| „[[Bohema (opera)|Bohema]]“
|''La bohème''
| Giuseppe Giacosa,</br> Luigi Illica
Eilutė 100:
|5
|1896−1900
| „[[Toska]]“
|''Tosca''
| Giuseppe Giacosa,</br> Luigi Illica
Eilutė 107:
|6
|1901−04
| „[[Madam Baterflai]]“
|''Madama Butterfly''
| Giuseppe Giacosa,</br> Luigi Illica
Eilutė 149:
|12
|1920−24
| „[[Turandot]]“
|''Turandot''
| Giuseppe Adami,</br> Renato Simoni
|