Giacomo Puccini: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 33:
}}
 
'''Džiakomas Pučinis''' ({{it|Giacomo Antonio Domenico Michele Secondo Maria Puccini}}, [[1858]] m. [[gruodžio 22]] d., Luka, Italijoje – [[1924]] m. [[lapkričio 29]] d., [[Briuselis]]) – italų kompozitorius. Įvardijamas vienu iš didžiųjų italų operos kūrėjų. Garsiausios jo operos: „Bohema“„[[Bohema (opera)|Bohema]]“, „Toska“„[[Toska]]“, „Madam„[[Madam Baterflai“Baterflai]]“.
 
== Biografija ==
Eilutė 56:
| format = [[Ogg]]
}}
Žymiausios Dž. Pučinio operos – „Bohema“„[[Bohema (opera)|Bohema]]“ ([[1896]]), „Toska“„[[Toska]]“ ([[1900]]), „Madam„[[Madam Baterflai“Baterflai]]“ ([[1904]], premjera Milano ''La Scala'' operoje 1904-02-17). 1900 m. kompozitorius Torė del Lago miestelyje pasistatė vilą, 1902 m. apdovanotas Prancūzijos garbės legiono ordinu.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 10</ref> 1903 m. važiuodami automobiliu Džakomas, Elvira ir Antonijus patyrė avariją. Dž. Pučinį teko išvaduoti iš sulamdyto automobilio. Jam buvo sulaužyta koja ir lėtai gijo dėl nustatyto [[diabetas|diabeto]]. 1904 m. sausio 3 d. jis susituokė su Elvira Džeminjani po to, kai praėjusiais metais mirė jos vyras.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 11</ref> Jo „Madam Baterflai“ premjera patyrė visišką nesėkmę ir kompozitorius turėjo revizuoti jos partitūras. 1905 m. Dž. Pučinis su žmona lankėsi [[Buenos Airės|Buenos Airėse]] Argentinoje jo vardo festivalio proga, 1906 m. kitas jo vardo festivalis įvyko Budapešte. 1907 m. jis su žmona viešėjo [[Niujorkas|Niujorke]] jo vardo festivalyje [[Metropolitan Opera|Met operoje]] metu, 1908 m. lankėsi [[Egiptas|Egipte]] „Madam Baterflai“ pastatymo proga.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 12</ref>
 
1908 m. spalį Elvira apkaltino Dž. Pučinį neištikimybe su namų tarnaite Dorija Manfredi. Dž. Pučinis neigė ryšius ir galvojo apie skyrybas. Atleidusi tarnaitę po to Elvira ją apkaltino viešai. 1909 m. sausio 23 d. Dorija nusinuodijo, [[skrodimas]] parodė, kad ji dar buvo [[nekaltybė|nekalta]]. Jos šeima pateikė kaltinimus Elvirai dėl šmeižto. Elvira buvo pripažinta kalta ir nuteista kalėjimo bausme, tačiau po apeliacijos kaltinimai panaikinti. Dž. Pučinis pasiekė susitarimą su Dorijos šeima ir susitaikė su žmona.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 12</ref> Paskutiniuoju kūrybos periodu Dž. Pučinis sukūrė operas „Mergina iš Vakarų“ ([[1910]]), „Kregždė“ ([[1917]]), operų [[triptikas|triptiką]] – „Skraistė“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ (1919). 1913 m. Vienoje jis apdovanotas Pranciškaus Juozapo imperatoriškojo ordino žvaigžde, 1917 m. Monako princas jam suteikė Šv. Karolio ordino Didžiojo karininko laipsnį.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 14</ref> 1924 m. gydytojai jam nustatė vėžinį auglį [[ryklė]]je ir rekomendavo radiacijos terapiją. Dž. Pučinis mirė 1924 m. lapkričio 29 d. klinikoje [[Briuselis|Briuselyje]], Belgijoje. Jam buvo atlikta operacija siekiant įterpti [[radis|radį]] iš vidaus, po to kompozitorių ištiko [[širdies smūgis]], po kurio jis neatgavęs sąmonės mirė.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 16</ref> Laidotuvės įvyko 1924 m. gruodžio 3 d. [[Milano katedra|Milano katedroje]], jo maršą iš „Edgaro“ diriguojant [[Arturo Toscanini|A. Toskaniniui]]. Kompozitoriaus palaikai laikinai buvo palaidoti Toskaninių giminės kape ir 1926 m. perkelti į pastatytą koplyčią Pučinių namuose Torėje del Lage. Paskutinė ir nebaigtoji jo opera „Turandot“„[[Turandot]]“ buvo pastatyta [[1926]] m., jau po kompozitoriaus mirties.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 16</ref> Šią operą užbaigė kurti Frankas Alfano. Šioje operoje gausu įspūdingų chorinių ir masinių scenų. Dž. Pučinis yra sukūręs ''„Messa di Gloria“'' tenorui, baritonui, mišriam chorui ir orkestrui.
 
== Operos ==
Dž. Pučinio garsiausiais kūriniais yra jo operos, kurių jis sukūrė 12<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 17−19</ref> (paskutinė, „Turandot“, nebuvo baigta dėl kompozitoriaus mirties). 2011/2012−2015/16 metų sezonų laikotarpiu Dž. Pučinis buvo trečias (po [[Giuseppe Verdi|Dž. Verdžio]] ir [[Mocartas|V. A. Mocarto]]) kompozitorius pagal atliekamų operų skaičių pasaulyje, tarp 10 dažniausiai atliekamų operų buvo „Bohema“„[[Bohema (opera)|Bohema]]“, „Toska“„[[Toska]]“ ir „Madam„[[Madam Baterflai“Baterflai]]“.<ref>[https://web.archive.org/web/20170628190503/http://operabase.com/top.cgi?lang=en operabase.com, suarchyvuota 2017 06 28]</ref>
{| class="wikitable" border="1"
!bgcolor=ececec |Eil. </br>Nr.
Eilutė 93:
|4
|1894−96
| „[[Bohema (opera)|Bohema]]“
| „Bohema“
|''La bohème''
| Giuseppe Giacosa,</br> Luigi Illica
Eilutė 100:
|5
|1896−1900
| „[[Toska]]“
| „Toska“
|''Tosca''
| Giuseppe Giacosa,</br> Luigi Illica
Eilutė 107:
|6
|1901−04
| „[[Madam Baterflai]]“
| „Madam Baterflai“
|''Madama Butterfly''
| Giuseppe Giacosa,</br> Luigi Illica
Eilutė 149:
|12
|1920−24
| „[[Turandot]]“
| „Turandot“
|''Turandot''
| Giuseppe Adami,</br> Renato Simoni