Giacomo Puccini: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
papildyta
SubRE (aptarimas | indėlis)
papildyta
Eilutė 11:
| palaidotas = Torė del Lagas, [[Lukos provincija]], [[Italija]]
| tautybė =
| sutuoktinis = ''Elvira Gemignani'' (1860−1930)
| tėvas = Michelle Puccini (1813−1864)
| motina = Albina Magi (1831−1884)
| vaikai = Antonio (1886−1946)
<!-- Veikla -->
| veikla =Italų kompozitorius
Eilutė 37:
== Biografija ==
 
Džakomas Pučinis gimė [[1858]] m. [[gruodžio 22]] d. [[Luka (Italija)|Lukos]] mieste Italijoje, muzikantų šeimoje. Jis buvo pakrikštytas su penkiais vardais pagerbiant praėjusių kartų giminės kompozitorius.<ref>Phillips-Matz, Mary Jane. ''Puccini: A Biography''. UPNE, 2002, p. 12</ref> Džakomas buvo penktasis vaikas šeimoje iš aštuonių vaikų: turėjo keturias vyresnes ir dvi jaunesnes seseris bei jaunesnį brolį. Jo tėvas Mikelė mokė harmonijos ir kompozicijos Lukos Pačinio institute, vadovavo savivaldybės kapelai ir grojo vargonais Šv. Martyno katedroje.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 3</ref> 1864 m. tėvas mirė ir Dž. Pučinio muzikinį lavinimąsi prižiūrėjo dėdė Fortunatas Madžis, perėmęs tėvo postus. Nepaisant vyro netekties, motina Albina Madži išlaikė du namus su tarnais gaudama tik našlės pensiją. 1865 m. Dž. Pučinis pradėjo mokslus Šv. Mykolo seminarijoje ir 1867 m. perėjo į Šv. Martyno seminariją, dainavo chore joje ir Šv. Mykolo bažnyčioje. Jis nebuvo stropus mokinys ir vienerius mokslo metus turėjo kartoti.<ref>Phillips-Matz, Mary Jane. ''Puccini: A Biography''. UPNE, 2002, p. 15</ref> 1872 m. jis pradėjo mokytis muzikos pas Karlą Džordžį (''Carlo Giorgi'') Pačinio institute, vėliau − pas Karlą Andželonį (''Carlo Angeloni''). 1873 m. pradėjo mokytis groti [[vargonai]]s, vargonavo vietos bažnyčiose. 1875 m. Dž. Pučinis pradėjo kompozicijos studijas, sukūrė pirmą žinomą kompoziciją ''„Piccoli pezzi per organo“''.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 4</ref>
 
[[1876]] m. [[Piza|Pizoje]] išgirdęs [[Giuseppe Verdi|Dž. Verdžio]] operą „Aida“, Dž. Pučinis pasirinko operos kūrėjo kelią. 1878 m. jo ''„Credo“'' bei motetas ''„Plaudite populi“'' (abu vokalui, orkestrui ir chorui) buvo sėkmingai atlikti Lukos miesto globėjo Šv. Paulino šventės metu. 1880 m. Dž. Pučinis baigė Pačinio institutą Lukoje ir persikėlė į [[Milanas|Milaną]] studijuoti konservatorijoje gavęs dalinę stipendiją, skirtą karalienės Margaritos Savojietės. Vėliau jis buvo remiamas pasiturinčio motinos pusbrolio Nikolajaus Čeru. [[1880]]–[[1883]] m. jis studijavo Milano konservatorijoje. Jo kompozicijos mokytoju buvo Antonijus Badzinis (''Antonio Bazzini'', 1818−1897), muzikos istorijos ir estetikos − [[Richardas Vagneris|Vagnerio]] muzikos entuziastas Amintorė Galis (''Amintore Galli'', 1845−1919). 1882 m. A. Badziniui tapus konservatorijos direktoriumi, kompozicijos dėstymą perėmė [[Amilkarė Ponkjelis]]. Konservatorijoje Dž. Pučinis rašė [[fuga]]s vokalui, styginiams, [[daina]]s. Jo konservatorijos baigiamuoju kūriniu buvo ''„Capriccio sinfonico“''. 1883 m. baigęs konsevatoriją Dž. Pučinis viešėjo A. Ponkjelio sodyboje kaime, kurioje sutiko poetą ir žurnalistą Ferdinandą Fontaną. Jie sutarė bendradarbiauti sukuriant operą „Vilos“ (pavadinimas pagal slavų mitologijos [[nimfa]]s) žurnalo ''Teatro illustrato'' paskelbtam vieno veiksmo operos konkursui.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 5</ref> 1883 m. lapkričio 4 d. daina ''„Storiella d'amore“'' buvo išspausdinta žurnale ''La musica popolare'' ir tapo pirmuoju Dž. Pučinio publikuotu kūriniu.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 6</ref> 1884 m. gegužės 31 d. įvyko operos „Vilos“ premjera Milano ''Teatro dal Verde''. Ji sulaukė sėkmės, leidėjas Džulijus Rikordis (''Giulio Ricordi'', 19121840−1912) pasiūlė ją publikuoti kaip dviejų veiksmų operą ir užsakė Dž. Pučiniui ir F. Fontanai naujos operos parašymą. Tais pačiais metais nuo vėžio mirė Dž. Pučinio motina Albina, jis pradėjo meilės romaną su vedusia Elvira Džeminjani (''Elvira Gemignani'', 1860−1930).
 
1886 m. tapusi nėščia nuo Dž. Pučinio, E. Džeminjani paliko savo vyra su sūnumi ir su dukterimi Foska persikėlė į [[Monca|Moncą]], kur tų metų gruodžio 23 d. jai gimė sūnus Antonijus. Tuo metu Dž. Pučinis dirbo ties opera „Edgaras“, kurios premjera įvyko [[1889]] m. balandžio 21 d. Milano teatre ''[[La Scala]]'' ir susilaukė pasisekimo. [[Rudžeras Leonkavalis]] pradėjo dirbti ties operos „Manon Lesko“ libretu, prie kurio vėliau prisidėjo kiti poetai. 1891 m. Elvira su vaikais persikėlė į mažą Torės del Lago miestelį Lukos provincijoje, kur Dž. Pučinis susidraugavo su vietos tapytojais, žvejais, medžiotojais. Didelę šlovę kompozitoriui atnešė jo opera „Manon Lesko“, kuri buvo pastatyta [[1893]] m. vasario 1 d. [[Turinas|Turino]] ''Teatro Regio''.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 8</ref> Sekė jos pastatymai daugelyje miestų, kompozitorius buvo apdovanotas Italijos Karūnos ordinu. Tais pačiais metais jis su Dž. Rikardžiu ir libretistais Luidžiu Ilika ir Džiuzepe Džiakoza pradėjo aptarinėti operos „Bohema“ sumanymą. 1894 m. „Manon Lesko“ pastatymai įvyko Milano ''La Scala'' teatre, teatruose [[Budapeštas|Budapešte]], [[Viena|Vienoje]] ir [[Londonas|Londone]].
[[1889]] m. Milano teatre ''[[La Scala]]'' buvo pastatyta jo opera „Edgaras“, kuri turėjo didelį pasisekimą. Didelę šlovę kompozitoriui atnešė jo opera „Manon Lesko“, kuri buvo pastatyta [[1893]] m. [[Turinas|Turine]]. Žymiausios Dž. Pučinio operos – „Bohema“ ([[1896]]), „Toska“ ([[1900]]), „Madam Baterflai“ ([[1904]]) (premjera Milano ''La Scala'' operoje 1904-02-17). Paskutiniuoju kūrybos periodu Pučinis kūrė operas „Mergina iš Vakarų“ ([[1910]]), „Kregždė“ ([[1917]]), operų [[triptikas|triptiką]] – „Skraistė“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ (1919). Nebaigtoji jo opera „Turandot“ buvo pastatyta [[1926]] m., jau po kompozitoriaus mirties. Šią operą užbaigė kurti Frankas Alfano. Šioje operoje gausu įspūdingų chorinių ir masinių scenų.
{{listen
G. Pučinis yra sukūręs Messa di Gloria tenorui, baritonui, mišriam chorui ir orkestrui.
| filename = Puccini Mi chiamano Mimì par Claudia Muzio.ogg
| title = Arija ''Mi chiamano Mimì'' iš operos „Bohema“,</br>atlieka Claudio Muzio, 1911 m.
| description =
| format = [[Ogg]]
}}
{{listen
| filename = Frances Alda, O mio babbino caro (Gianni Schicchi) unrestored.ogg
| title = Arija ''O mio babbino caro'' iš operos „Džanis Skikis“,</br>atlieka Frances Alda, 1919 m.
| description =
| format = [[Ogg]]
}}
Žymiausios Dž. Pučinio operos – „Bohema“ ([[1896]]), „Toska“ ([[1900]]), „Madam Baterflai“ ([[1904]], premjera Milano ''La Scala'' operoje 1904-02-17). 1900 m. kompozitorius Torė del Lago miestelyje pasistatė vilą, 1902 m. apdovanotas Prancūzijos garbės legiono ordinu.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 10</ref> 1903 m. važiuodami automobiliu Džakomas, Elvira ir Antonijus patyrė avariją. Dž. Pučinį teko išvaduoti iš sulamdyto automobilio. Jam buvo sulaužyta koja ir lėtai gijo dėl nustatyto [[diabetas|diabeto]]. 1904 m. sausio 3 d. jis susituokė su Elvira Džeminjani po to, kai praėjusiais metais mirė jos vyras.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 11</ref> Jo „Madam Baterflai“ premjera patyrė visišką nesėkmę ir kompozitorius turėjo revizuoti jos partitūras. 1905 m. Dž. Pučinis su žmona lankėsi [[Buenos Airės|Buenos Airėse]] Argentinoje jo vardo festivalio proga, 1906 m. kitas jo vardo festivalis įvyko Budapešte. 1907 m. jis su žmona viešėjo [[Niujorkas|Niujorke]] jo vardo festivalyje [[Metropolitan Opera|Met operoje]] metu, 1908 m. lankėsi [[Egiptas|Egipte]] „Madam Baterflai“ pastatymo proga.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 12</ref>
 
1908 m. spalį Elvira apkaltino Dž. Pučinį neištikimybe su namų tarnaite Dorija Manfredi. Dž. Pučinis neigė ryšius ir galvojo apie skyrybas. Atleidusi tarnaitę po to Elvira ją apkaltino viešai. 1909 m. sausio 23 d. Dorija nusinuodijo, [[skrodimas]] parodė, kad ji dar buvo [[nekaltybė|nekalta]]. Jos šeima pateikė kaltinimus Elvirai dėl šmeižto. Elvira buvo pripažinta kalta ir nuteista kalėjimo bausme, tačiau po apeliacijos kaltinimai panaikinti. Dž. Pučinis pasiekė susitarimą su Dorijos šeima ir susitaikė su žmona.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 12</ref> Paskutiniuoju kūrybos periodu Dž. Pučinis sukūrė operas „Mergina iš Vakarų“ ([[1910]]), „Kregždė“ ([[1917]]), operų [[triptikas|triptiką]] – „Skraistė“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ (1919). 1913 m. Vienoje jis apdovanotas Pranciškaus Juozapo imperatoriškojo ordino žvaigžde, 1917 m. Monako princas jam suteikė Šv. Karolio ordino Didžiojo karininko laipsnį.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 14</ref> 1924 m. gydytojai jam nustatė vėžinį auglį [[ryklė]]je ir rekomendavo radiacijos terapiją. Dž. Pučinis mirė 1924 m. lapkričio 24 d. klinikoje [[Briuselis|Briuselyje]], Belgijoje, po širdies smūgio. Kūno pašarvojimas įvyko 1924 m. gruodžio 3 d. [[Milano katedra|Milano katedroje]], jo maršą iš „Edgaro“ diriguojant [[Arturo Toscanini|A. Toskaniniu]]. Kompozitoriaus palaikai laikinai buvo palaidoti Toskaninių giminės kape ir 1926 m. perkelti į pastatytą koplyčią Pučinių namuose Torėje del Lage. Paskutinė ir nebaigtoji jo opera „Turandot“ buvo pastatyta [[1926]] m., jau po kompozitoriaus mirties.<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 16</ref> Šią operą užbaigė kurti Frankas Alfano. Šioje operoje gausu įspūdingų chorinių ir masinių scenų. Dž. Pučinis yra sukūręs ''Messa di Gloria'' tenorui, baritonui, mišriam chorui ir orkestrui.
== Operos ==
Dž. Pučinio garsiausiais kūriniais yra jo operos, kurių jis sukūrė 12<ref>Fairtile, Linda B. ''Giacomo Puccini: A Guide to Research''. Routledge, 2013, p. 17−19</ref> (paskutinė, „Turandot“, nebuvo baigta dėl kompozitoriaus mirties):
{| class="wikitable" border="1"
!bgcolor=ececec |Eil. </br>Nr.
!bgcolor=ececec |Metai
!bgcolor=ececec |Pavadinimas
!bgcolor=ececec class="unsortable"| Pavadinimas</br>italųoriginalo k.
!bgcolor=ececec |Libreto</br>autoriai
!bgcolor=ececec |PastatymaiPastatymų</br> [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|LNOBT]]</br>metai<ref>[http://www.opera.lt/archyvas/spektakliai-archyvas opera.lt]</ref>
|-
|1
eilutė 91 ⟶ 105:
|1901−04
| „Madam Baterflai“
|''MadammaMadama Butterfly''
| Giuseppe Giacosa,</br> Luigi Illica
|1937, 1965,</br>1976, 2006
eilutė 146 ⟶ 160:
* [https://www.discogs.com/artist/369053-Giacomo-Puccini Įrašų indeksas ''discogs.com'' svetainėje]
* {{last.fm}}
{{menin-stub}}
 
[[Kategorija:Italijos kompozitoriai|Puccini]]