Lietuviška virtuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.63.70.115 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) |
S -typo; vikifikuota |
||
Eilutė 1:
{{nacionalinė virtuvė|pavadinimas=Lietuviška virtuvė|spalva=Yellow|šalys=[[Lietuva]]|užkandžiai=[[skilandis]]|pagrindiniai=[[didžkukuliai]], [[vėdarai]], [[švilpikai (patiekalas)|švilpikai]], [[bulvių plokštainis]], [[virtiniai]]|sriubos=[[šaltibarščiai]], [[barščiai]], [[saldi sriuba]]|desertai=[[šakotis]], [[žagarėliai]]|gėrimai=žolelių [[arbata]], [[starka]], [[alus]], [[krupnikas]], [[midus]]|vaizdas=[[Vaizdas:Lurid borscht.jpg|300px|center]]}}
{{Lietuvos kultūra}}
'''Lietuviška virtuvė''' – [[Lietuva|Lietuvoje]] ir tarp [[lietuviai|lietuvių]] paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Lietuvos [[nacionalinė virtuvė]]. Nors dėl istorinių ryšių ir įtakų ji turi daug panašumų į kitas aplinkinių tautų virtuves, jai būdingi savitumai leidžia kalbėti apie ją kaip apie atskirą tradiciją.
eilutė 18 ⟶ 16:
[[XVI a.]] maisto ir maitinimosi kultūros srityje įvyko esminių pokyčių. Tai susiję su „antrąja“ Viduržemio jūros regiono poveikio banga, kuri turėjo vieną esminį socialinį skirtumą nuo pirmosios. Totorių ir karaimų patiekalai padarė įtaką daugiau žemesniojo socialinio lygmens asmenų (valstiečiai, miestiečiai) virtuvei. Tuo tarpu antroji banga, plitusi per valdovo dvarą, labiausiai paveikė diduomenės virtuvę. Kertinė šio poveikio asmenybe yra itališkos kilmės didikė [[Bona Sforza]], [[1518]] m. tapusi Lenkijos karaliaus ir LD kunigaikščio Žygimanto Senojo žmona. XVI a. pradžios Italija buvo Europos kultūros židinys, todėl Bonos ir jos dvaro (tarp jų buvo ir virėjų) persikėlimas į regioną paskatino esmines permainas, pradedant stalo įrankių naudojimu ir baigiant Valakų reforma. Itališkas „madas“ LDK palaikė ir vėlesni monarchai – [[Žygimantas Augustas]], [[Vazų dinastija]]. <ref>Maistas ir valgymo kultūra Radvilų dvare. Iš Kuncevičius A., Laužikas R., Rutkauskaitė I, Šmigelskas R. Radvilų rūmai Dubingiuose. 2011</ref>
=== Bajorų virtuvė ===
[[Vaizdas:Konstanzer Richental Chronik Geschenk eines grossen in Salz gepökelten Tieres aus Litauen an den König 70r.jpg|thumb|170px|left|Į [[Konstanco susirinkimas|Konstanco susirinkimo]] puotą gabenamas užsūdytas jautis ir kiti valgiai iš Lietuvos. (Rosgartenmuseum Konstanz, Hs. 1, Richental: Konzilschronik)]]
[[Vaizdas:Šakotis.JPG|thumb|200x200px|Šakotis]]
Lietuvių bajorų virtuvė kokybiškai skyrėsi nuo kitų Baltijos šalių virtuvių tiek savo patiekalais, tiek produktais, tiek jų derinimu. Taip pat gerokai skyrėsi
XVI–XVIII a. lietuviškai virtuvei susiliejus su lenkiška, susiformavo turtinga ir brandi barokinė [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] virtuvė, paplitusi didžiulėje Rytų Europos dalyje. Barokinėje virtuvėje buvo gausu mėsos, tačiau vyraujanti
XIX a. Lietuvos bajorų virtuvė nyko, Lietuvai prarandant bajorijos sluoksnį. Bajorų kulinarinis paveldas didele dalimi išliko Lenkų virtuvėje, tuo tarpu Lietuvoje tėra aptinkami tik jo fragmentai.
eilutė 31 ⟶ 29:
=== Valstietiška virtuvė ===
[[Vaizdas:Skilandis2.jpg|thumb|150px|[[Skilandis]]]]
Valstietiška virtuvė iki pat XIX a. liko primityvi, paremta būtiniausiais produktais ir patiekalais. Nepaisant to, ji santykiavo su
Dar vienas valstiečių virtuvės bruožas buvo [[bulvė]]s introdukavimas XVIII a., kuomet [[vokiečių virtuvė]]s įtakoje plačiai paplito bulviniai patiekalai.
|