Lietuviška virtuvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.63.70.115 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
S -typo; vikifikuota
Eilutė 1:
{{nacionalinė virtuvė|pavadinimas=Lietuviška virtuvė|spalva=Yellow|šalys=[[Lietuva]]|užkandžiai=[[skilandis]]|pagrindiniai=[[didžkukuliai]], [[vėdarai]], [[švilpikai (patiekalas)|švilpikai]], [[bulvių plokštainis]], [[virtiniai]]|sriubos=[[šaltibarščiai]], [[barščiai]], [[saldi sriuba]]|desertai=[[šakotis]], [[žagarėliai]]|gėrimai=žolelių [[arbata]], [[starka]], [[alus]], [[krupnikas]], [[midus]]|vaizdas=[[Vaizdas:Lurid borscht.jpg|300px|center]]}}
 
{{Lietuvos kultūra}}
 
 
'''Lietuviška virtuvė''' – [[Lietuva|Lietuvoje]] ir tarp [[lietuviai|lietuvių]] paplitusi kulinarinių tradicijų visuma, Lietuvos [[nacionalinė virtuvė]]. Nors dėl istorinių ryšių ir įtakų ji turi daug panašumų į kitas aplinkinių tautų virtuves, jai būdingi savitumai leidžia kalbėti apie ją kaip apie atskirą tradiciją.
eilutė 18 ⟶ 16:
[[XVI a.]] maisto ir maitinimosi kultūros srityje įvyko esminių pokyčių. Tai susiję su „antrąja“ Viduržemio jūros regiono poveikio banga, kuri turėjo vieną esminį socialinį skirtumą nuo pirmosios. Totorių ir karaimų patiekalai padarė įtaką daugiau žemesniojo socialinio lygmens asmenų (valstiečiai, miestiečiai) virtuvei. Tuo tarpu antroji banga, plitusi per valdovo dvarą, labiausiai paveikė diduomenės virtuvę. Kertinė šio poveikio asmenybe yra itališkos kilmės didikė [[Bona Sforza]], [[1518]] m. tapusi Lenkijos karaliaus ir LD kunigaikščio Žygimanto Senojo žmona. XVI a. pradžios Italija buvo Europos kultūros židinys, todėl Bonos ir jos dvaro (tarp jų buvo ir virėjų) persikėlimas į regioną paskatino esmines permainas, pradedant stalo įrankių naudojimu ir baigiant Valakų reforma. Itališkas „madas“ LDK palaikė ir vėlesni monarchai – [[Žygimantas Augustas]], [[Vazų dinastija]]. <ref>Maistas ir valgymo kultūra Radvilų dvare. Iš Kuncevičius A., Laužikas R., Rutkauskaitė I, Šmigelskas R. Radvilų rūmai Dubingiuose. 2011</ref>
 
XVIII-XIXXVIII–XIX a. LDK diduomenės ir bajorijos virtuvei nemenką įtaką padarė prancūzų virtuvė. Valstietiškajai virtuvei reikšminga žydų (litvakų) virtuvės įtaka, plitusi per litvakų užlaikomas smukles. Kaimo žmonės iš jų perėmė daugumą bulvinių patiekalų, kurių tarpe karaliauja tradicinis žydiškas kugelis, kuris iki bulvių išplitimo buvo gaminamas iš ropių.
 
=== Bajorų virtuvė ===
[[Vaizdas:Konstanzer Richental Chronik Geschenk eines grossen in Salz gepökelten Tieres aus Litauen an den König 70r.jpg|thumb|170px|left|Į [[Konstanco susirinkimas|Konstanco susirinkimo]] puotą gabenamas užsūdytas jautis ir kiti valgiai iš Lietuvos. (Rosgartenmuseum Konstanz, Hs. 1, Richental: Konzilschronik)]]
[[Vaizdas:Šakotis.JPG|thumb|200x200px|Šakotis]]
Lietuvių bajorų virtuvė kokybiškai skyrėsi nuo kitų Baltijos šalių virtuvių tiek savo patiekalais, tiek produktais, tiek jų derinimu. Taip pat gerokai skyrėsi XVI – XVIIIXVI–XVIII a. bajorų bei didikų kasdieninis ir šventinis maistas. Galime teigti, kad bajoriškoji ir didikų virtuvė, greičiausiai dėl konservatyvių valgymo įpročių, buvusi vietinės „paprastosios“ ir užsienio „prašmatniosios“ (plitusios per valdovo dvarą) virtuvės mišinys. XV-XVIXV–XVI a., ypač kasdieninėje dietoje greičiausiai vyravusi vietinė virtuvė, tuo tarpu XVIII-XIXXVIII–XIX a., ypač per šventes  – užsieninė. Tačiau, būtina pažymėti, kad net ir vietinis didikų maistas savo žaliavinių produktų ir parengimo kokybe iš esmės skyrėsi nuo žemesniųjų socialinių sluoksnių maisto.
 
XVI–XVIII a. lietuviškai virtuvei susiliejus su lenkiška, susiformavo turtinga ir brandi barokinė [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] virtuvė, paplitusi didžiulėje Rytų Europos dalyje. Barokinėje virtuvėje buvo gausu mėsos, tačiau vyraujanti - – jautiena. Pagal laikmečio supratimą riebus maistas buvo laikomas sveiku maistu, tad dažniausiai naudojama kiaulienos dalis buvo lašiniai, skirti šiaip jau liesiems jautienos patiekalams pariebinti. Taip pat valgyta nemažai žąsų, specialiai penėtų gaidžių - – kaplūnų, paršelių. Žvėriena valgyta retai.
 
XIX a. Lietuvos bajorų virtuvė nyko, Lietuvai prarandant bajorijos sluoksnį. Bajorų kulinarinis paveldas didele dalimi išliko Lenkų virtuvėje, tuo tarpu Lietuvoje tėra aptinkami tik jo fragmentai.
eilutė 31 ⟶ 29:
=== Valstietiška virtuvė ===
[[Vaizdas:Skilandis2.jpg|thumb|150px|[[Skilandis]]]]
Valstietiška virtuvė iki pat XIX a. liko primityvi, paremta būtiniausiais produktais ir patiekalais. Nepaisant to, ji santykiavo su bajoriškajabajoriškąja virtuve, ir perėmė kai kuriuos jos atradimus. Pirmiausia čia buvo gausus rūkytų gaminių asortimentas. Lietuviai valstiečiai išvystė rūkymo tradicijas, naudodami įvairias medienos rūšis, atrado lėtojo rūkymo metodus. Taip formavosi lietuviški rūkyti gaminiai [[dešra|dešros]], [[skilandis]], [[lašiniai]], rūkyta žuvis ir pan. Valstietiška virtuvė, kaip ir [[latvių virtuvė]], labiausiai vystė užkandžių įvairovę, kas buvo labai patogu valstiečiams, neturintiems laiko gamybai. <ref>Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов, Центрполиграф</ref>
 
Dar vienas valstiečių virtuvės bruožas buvo [[bulvė]]s introdukavimas XVIII a., kuomet [[vokiečių virtuvė]]s įtakoje plačiai paplito bulviniai patiekalai.