10:38, 14 liepos 2017 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 524 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		Dabartinė 23:23, 17 rugpjūčio 2017 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 524 keitimai pild.
Eilutė 1: [[Vaizdas:Pano-Takanan languages.png\|thumb\|Pano kalbomis kalbantys regionai]] '''Pano''' – [[indėnai\|indėnų]] ~~[[gentis\|gentys]]~~tautų grupė, ~~kalbančios~~kuri vartoja [[pano kalbos\|pano kalbų šeimos]] ~~kalbomis~~kalba. Gyvena [[Brazilija\|Brazilijos]], [[Peru]], [[Bolivija\|Bolivijos]] teritorijose (vakarų [[Amazonija\|~~Amazonijos~~Amazonijoje]] ~~regione)~~. Seniau panai dar vadinti '''''barbudais'''''. Pagal savo raidos lygį skirstomi į dvi skiltis: ~~== Genčių sąrašas ==~~ * [[konibai]], [[šipibai]] ir [[šetebai]] iki ispanų atėjimo [[XVI a.]] gyveno pagal [[Ukajalis\|Ukajalio]] upę ir jo pagrindinius intakus. Kultūriškai buvo artimi [[kokamai\|kokamams]], su kuriais kariavo. Į kitas gentis pano žvelgė kaip į laukinius. Buvo stambios politinės sąjungos, didžiausiose gyvenvietėse gyvendavo virš 1000 žmonių. Dėl epidemijų pano indėnų, gyvenančių upių slėniuose, skaičius XVII–XIX a. smarkiai sumažėjo, išnyko didelės gyvenvietės. Nuo XX a. vid. į Ukajalio baseiną pradėjus keltis ispanakalbiams bei [[kečujai\|kečujams]], vietinių gyventojų padėtis dar suprastėjo. Šie pano indėnai vertėsi ne tik lydimine, bet ir intensyviąja žemdirbyste užliejamose [[salpa\|salpose]]. Gamino polichrominę [[keramika\|keramiką]] su geometriniais raštais (toks pats braižas būdingas ir kūno bei kitiems papuošimams). Meninės tradicijos tebėra išlikusios; * [[kašinavai]], [[čamikurai]], [[kašibai]], [[remai]], [[amavakai]], [[čakobai]], [[kapanavai]], [[majorunai]] ir kitos tautos gyveno upių aukštupiuose bei vandenskyrose, kur gyventojų tankumas gerokai mažesnis, nei upių salpose. Vertėsi [[lydiminė žemdirbystė\|lydimine žemdirbyste]], [[medžioklė\|medžiokle]], [[žvejyba]], [[rankiojimas\|rankiojimu]]. Dalis tautų gaminosi valtis. Keramika grubi, neornamentuota. Iš dalies išlaikę tradicinį gyvenimo būdą, tačiau daugumai gresia išnykimas ir asimiliacija. [[Vaizdas:Matis.jpg\|thumb\|230px\|Matisų indėnas]] [[Vaizdas:Shipibo_jar_(UBC-2010)a.jpg\|thumb\|170px\|Šipibų keramika]] [[Vaizdas:Índios_Iauanauás.jpg\|thumb\|230px\|Janavavai]] Pagrindinis pano indėnų visuomeninis vienetas – bendruomenė iš kelių dešimčių žmonių, kuri drauge praleidžia liūčių laikotarpį, o sausmečiu skirstosi į šeimas. Vadų valdžia nežymi. Daugumai pano tautų būdingos šios kultūrinės ypatybės: endo[[kanibalizmas]] (perdegintų ir sugrūstų kaulų, seniau ir mirusiųjų mėsos valgymas), tik saldžiojo [[manijokas\|manijoko]] auginimas, vyrų įšventinimo apeigų (ir susijusių atributų – kaukių, ragų, fleitų), būdingų daugeliui Amazonijos tautų, stygius, laidojimas [[urna\|urnose]]. Pano indėnų mituose dažnai minimi [[inkai]], apibūdinami kaip pano indėnų protėviams priešiškos kultūrinių gerybių (ugnies, kultūrinių augalų) dvasios-sergėtojos.<ref>{{etno\|PANO\|Пано}}</ref> == Pano indėnų tautos == * [[Amauakai]] * [[Korubai]] eilutė 10 ⟶ 22: * [[Katukinai]] * [[Javanavai]] * [[~~Mati~~Mačiai]] * [[Majorunai]] (macesai) * [[Nukiniai]] eilutė 17 ⟶ 29: * [[Jaminavai]] == Šaltiniai == {{Brazilijos tautos}}▼ {{išn}} ~~{{Vikižodynas\|pano\|no=T}}~~ ~~{{tauta-stub}}~~ ▲{{Brazilijos tautos}} [[Kategorija:Pano indėnai\| ]]

Pano: Skirtumas tarp puslapio versijų