{{reikšmė|tautų grupę|regioną|[[Karibų jūros regionas]]}}
{{Karibų istorija}}
'''Karibai''' – [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] tautų grupė, gyvenanti [[Venesuela|Venesueloje]], [[Kolumbija|Kolumbijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Peru]], [[Gajana|Gajanoje]], [[Surinamas|Suriname]]; daugiausiai tarp [[Orinokas|Orinoko]], [[Negras (Amazonės intakas)|Negro]], [[Amazonė (upė)|Amazonės]] upių ir Atlanto vandenyno.
XX a. pabaigoje iš viso gyveno apie 100 000–150 000 karibų, apie 200 000 kalba [[karibų kalbos|karibų kalbomis]].
Išskiriamos neišnykusios tautos:
* [[motilonai]]
* [[makušiai]]
* [[arekūnai]]
* [[vaivajai]]
* [[karechonai]]
* [[bakairiai]]
* [[kuikurai]]
* [[panariai]]
* [[pemonai]]
Tradiciniai verslai – lydiminė žemdirbystė ([[manijokas|manijokų]] auginimas), žvejyba su nuodais. Paplitęs dailusis pynimas, dirbinių iš stiklo karoliukų, skobtinių burinių valčių gamyba, medžio raižyba. Būdinga matrilinijinė giminystė, matrilokalinės gyvenvietės. Paplitę tradiciniai tikėjimai, [[šamanizmas]]. Tarp kai kurių genčių buvo paplitęs [[kanibalizmas]] (žodis „kanibalas“ kilo iš karibų žodžio ''karibna'', reiškiančio asmenį).
Spėjama, kad karibų plitimas prasidėjo Gajanoje 3 tūkstantmetyje pr. m. e. XIV-XVIIXIV–XVII a. karibai ėmė keltis į Mažuosius Antilus, kur asimiliavo vietinius gyventojus [[aravakai|aravakus]], bet perėmė jų kalbą.
