Zigmantas Sierakauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
Eilutė 19:
 
== Biografija ==
Zigmanto Sierakausko senelis buvo [[Kosciuškos sukilimas|Kosciuškos sukilimo]] dalyvis, tėvas Ignotas Sierakauskas žuvo [[1831 sukilimas|1831 m. sukilime]], kai Zigmantui buvo vos penkeri metai.
 
Baigęs [[Žitomiras|Žitomiro]] gimnaziją, Zigmantas [[1845]] m. įstojo į [[Sankt Peterburgo universitetas|Sankt Peterburgo universitetą]], kur studijavo matematiką, o vėliau istoriją, geografiją, statistiką, teisę<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/z-sierakausko-istorija-drasu-karo-stratega-prazude-isdavystes.d?id=75374531 Z. Sierakausko istorija: drąsų karo strategą pražudė išdavystės]</ref>.
Sunkiai baigęs vietos gimnaziją, Zigmantas baigė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universitetą]] ir ten suartėjo su radikalių pažiūrų studentais. Atostogas praleisdavo giminių dvare Lietuvoje, matė valstiečių vargus. Tarnavo [[Rusijos imperijos kariuomenė|carinėje armijoje]]. Revoliucinių organizacijų išsiųstas į užsienį ištirti, ar yra galimybių gauti paramą sukilimui, tačiau buvo rusų susektas ir suimtas. Be teismo sprendimo surakintas grandinėmis pėsčias buvo išvarytas į [[Kirgizija|Kirgizijos]] stepes. Ten sunkiai gyvendamas įgijo vyresnybės pasitikėjimą, atgavo laisvę ir karininko laipsnį, buvo pasiųstas į Peterburgo karo akademiją. Baigęs mokslus buvo paskirtas į Vyriausiąjį štabą.
 
Universitete suartėjo su radikalių pažiūrų studentais, prisijungė prie [[Akeksandras Dalevskis|Aleksandro]] ir [[Pranciškus Dalevskis|Pranciškaus Dalevskių]] organizacijos [[Lietuvos jaunimo sąjunga]].
 
[[1848]] m. po bandymo susisiekti su Galicijoje nacionalinę gvardiją buriančiu lenkų emigrantu generolu [[Juzefas Bemas|Juzefu Bemu]] Zigmantas Sierakauskas pašalintas iš universiteto, išsiųstas tarnauti į Orenburgą [[Rusijos imperijos kariuomenė|carinėje armijoje]] eiliniu.
 
[[1856]] m. Zigmanti Sierakausko tarnyba baigėsi, jam suteiktas karininko laipsnis, jis grįžo į Sankt Peterburgą, kur [[1857]] m. įstojo į Peterburgo karo akademiją (Generalinio štabo akademiją), kurią po poros metų baigė ir gavo štabo kapitono laipsnį.
 
Gerų manierų, kalbantis prancūziškai, buvo priimtas aukščiausiuose elito draugijose, caro rūmuose. Kadangi rusų inteligentija tuomet buvo liberali, tai jis nesivaržydamas propagavo luomų ir [[baudžiava|baudžiavos]] panaikinimą, humanistines idėjas. Antrąkart išsiųstas tarnybos reikalais užsienin, lankėsi pas [[Aleksandras Gercenas|A. Gerceną]], [[Giuseppe Garibaldi|Dž. Garibaldį]], pas [[Napoleonas III|Napoleoną III]] prašė paramos sukilimui, bet gavo miglotus pažadus.