Šiaulių šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Bažnyčia įžymi ne vien dėl unikalios architektūros ir meninės vertės. Jos pašventinimas [[1634]] m. tapo svarbiu įvykiu lietuvių raštijos istorijoje. Kunigo Petro Tarvainio sukurta ir išleista eiliuota [[panegirika]] vyskupui „Linksmasis pasveikinimas“ yra pirmasis palyginti sklandaus silabinio eiliavimo pavyzdys lietuvių literatūroje. Nors buvo pašventintas, pastatas dar nebuvo baigtas įrengti, jo architektūrinis vaizdas galutinai susiformavo XVII a. viduryje. Tačiau šis pirminis vaizdas šiandien pakitęs. [[Katedra]] buvo niokojama karų ir gamtos stichijų. Renesanso epochai būdingą pastato tūrį pakeitė [[1924]] m. perstatytos šoninės koplytėlės. Per gaisrą [[1944]] m. sudegė didelė dalis medinės vidaus įrangos: baldai, meno vertybės, [[vargonai]]. Ne kartą teko rekonstruoti bažnyčios skliautus, kurie XIX a. vizitatorių buvo vadinami „nepaprastu menu“. Skaudžiausias buvo [[1880]] m. [[liepos 8]] d. gaisras. Į bokštą trenkęs žaibas sudegino medinę jo viršūnę ir suniokojo jame įrengtą laikrodį. Laikrodis Lietuvos bažnyčiose – retas reiškinys. Jį įsirengti įstengdavo ne kiekvienas miestas ar miestelis, nepigiai kainavo ir jo išlaikymas. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad šiauliečiai su vaitu Andriumi Gradausku kreipėsi į karalių [[Vladislovas Vaza|Vladislovą Vazą]], prašydami leisti įrengti bažnyčios bokšte laikrodį. 1643 m. toks leidimas buvo duotas, ir netrukus įmontuotas mechaninis laikrodis bei įrenginys valandoms mušti. Beje, iki šiol pietiniame katedros fasade yra išlikęs saulės laikrodis. Tiksliai nežinoma, kada jis įrengtas. Istoriografijoje yra įsivyravusi nuomonė, kad tai vienas seniausių [[saulės laikrodis|saulės laikrodžių]] Lietuvoje, datuojamas 1625 m. ar vėlesne data (tai klaidingai nustatyta bažnyčios pastatymo data, vyravusi XIX a. pab.–XX a. pr. publikacijose), tačiau greičiausiai jis įrengtas daug vėliau, netekus mechaninio laikrodžio.

 

 

[[1820]] m. bažnyčiai priklausė [[Lieporiai|Lieporių]], [[Meškuičiai|Meškuičių]], [[Verduliai|Verdulių]], [[Vijoliai|Vijolių]] kaimai. [[1841]] m. priklausė 80 valakų žemės, [[Kužiai|Kužių]], Meškuičių filijos. [[Šiauliai|Šiauliuose]] gyveno 5 kunigai. [[1880]] m. sudegė bažnyčios bokštas; atstatytas kitokios formos, be kupolo. Po [[1896]] m. sutvirtintos [[wikt:Koplyčia|koplyčios]] sienos, užmūrytos durys, kitos įtaisytos bažnyčios sienoje. [[1944]] m. puolant [[rusai|rusų]] kariuomenei bažnyčia apgriauta.