Perraša: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 pridėti baitai ,  prieš 3 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
* '''[[Fonetika|Fonetinė]] perraša''' – žodis užrašomas [[grafema|grafemomis]], siekiant kuo tiksliau perteikti tartį. Kiekvienas garsas (ir net jo variantai) tokioje perrašoje turi būti perteiktas atskiru ženklu. Paprastai rašoma laužtiniuose skliausteliuose. Supaprastinta fonetinė transkripcija taikoma mokomuosiuose žodynuose.
 
Nors lietuvių rašyba grįsta fonetiniu principu, tačiau ji ne visai tiksliai atspindi tarimą: pavyzdžiui, žodyje ''skiaučių'' raidės ''i'' nėra garsas ''i'', o tik minkštumo ženklas, raidė ''a'' čia tariama kaip platusis ilgasis išplatėjęs [[balsis]] ''e'', be to, po minkštojo [[Priebalsis|priebalsio]] (šiuo atveju – po [[afrikata|afrikatos]] ''č'') užpakalinės eilės balsiai supriešakėja, todėl ''ų'' šiek tiek priartėja prie [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] ''ü'', o [[Nazalizacija|nosinis]] ženklas dabartinėje kalboje nebereiškia tarimo su nosiniu atspalviu – tai tik ilgasis balsis; įprastiniame užrašyme nepažymėtas šiame žodyje suminkštėjęs ''s''; nepažymėta [[priegaidė]]. Atsižvelgiant į visas pastabas, fonetinėje perrašoje šis žodis supaprastintai galėtų būti užrašytas taip: [s' k' ǽ: u č' ů:]. Fonetinė perraša taikoma ir [[Dialektas|tarmėtyroje]], kur vartojami papildomi ženklai tarmių garsams užrašyti. Viena iš plačiausiai vartojamų fonetinės transkripcijos sistemų – [[tarptautinė fonetinė abėcėlė]] (TFA).
* '''Foneminė''' (arba '''[[Fonologija|fonologinė]]''') '''perraša''' – garsai užrašomi naudojant sistemą su keletu sutartinių ženklų, kurie atspindi tik tų žodžių [[fonema|fonemas]] be jų variantų (alofonų). Skaitant fonemine transkripcija užrašytą tekstą, būtina turėti galvoje tos kalbos [[Fonetika|fonetikos]] dėsnius ir teisingai tarti alofonus, nes gali būti nežymimas minkštumas, balsių priešakėjimas, užpakalėjimas, priebalsių duslėjimas, skardėjimas ir kitos fonetinės ypatybės.
13 677

pakeitimai