Daniel Auber: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Danielis Oberas | paveikslėlis = Personnalités des arts et des lettres - Daniel-François-Esprit Auber.jpg | paveikslėlio ap... |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis = 200px
| gimimo data = {{Gimė|1782|01|29}}
| gimimo vieta = [[Kanas (Prancūzija)|Kanas]]
| mirties data = {{Mirė|1871|05|12|1782|01|29}}
| mirties vieta = [[Paryžius]]
Eilutė 31:
|vikiteka= Category:Daniel-François-Esprit Auber
}}
'''Danielis Oberas''' ({{fr|Daniel François Esprit Auber}}, 1782 m. sausio 29 d., [[Kanas (Prancūzija)|Kanas]] – 1871 m. gegužės 12 d., [[Paryžius]]) – XIX a. [[Prancūzija|Prancūzijos]] kompozitorius, komiškų operų kūrėjas.
== Biografija ==
Danielis Oberas gimė 1782 m. sausio 29 d. [[Kanas (Prancūzija)|Kane]] ar netoli jo. Greitai po to jo šeima persikėlė į [[Paryžius|Paryžių]]. Jo tėvas buvo dailininkas mėgėjas ir vystė dailės priemonių verslą. Prasidėjus [[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Didžiajai Prancūzijos revoliucijai]] tėvas dėl rojalistinių pažiūrų turėjo slapstytis. Pirmąsias muzikos pamokas D. Oberas išėjo pas vokiečių muzikantą Ignacą Antoną Ladernerį. Iki 1800 m. D. Oberas parašė sonatą pianinui ir dvi itališkų koncertų arijas. 1802 m. jis buvo nusiųstas mokytis verslo į Angliją, kur žavėjo vietos pirklius savo grojimu ir 1803 m. grįžo į Prancūziją nepajautęs potraukio prekybininko veiklai. Jis gyveno Paryžiuje remiamas tėvo ir 1805 m. parašė pirmąją vieno veiksmo operą „Akimirkos klaida“ (''L’erreur d’un moment''). Taip atsitiko, kad jos pristatymo metu tarp publikos buvo [[Luidžis Kerubinis]], kuris patarė D. Oberui pradėti užmirštant viską, ką jis žino apie muziką. D. Oberas trejus metus mokėsi pas L. Kerubinį. Šiuo laikotarpiu rašė instrumentalistinius kūrinius: koncertus violončelei, koncertą smuikui, pianino trio ir styginių kvartetą. Mokslų metu jo meiluže tapo ištekėjusi ir taip pat L. Kerubinio mokinė Polina Diušanž (''Pauline Duchambge''). L. Kerubinis ir P. Diušanž supažindino D. Oberą su Šimė princu Belgijoje, kur buvo atlikti keletas kompozitoriaus kūrinių. 1813−1819 m. D. Oberas nieko nesukūrė. 1819 m. mirė jo tėvas, kuris buvo turtingas, tačiau prieš pat mirtį bankrutavo. Iki to laiko D. Oberas gyveno vien tėvo remiamas.
Su L. Kerubinio pagalba D. Oberas buvo supažindintas su libretistu Fransua Planaru, kuris pažadėjo parašyti libretus trims operoms. Pirmoji iš jų, vieno veiksmo „Testamentas“, 1819 m. patyrė visišką nesėkmę, tačiau antroji „Ponia piemenaitė“ (''La Bergère châtelaine'') ir trečioji „Ema“ (''Emma'') sulaukė sėkmės ir jomis D. Oberas užsitikrino sėkmingo kompozitoriaus padėtį Paryžiuje. Tuo metu jis pradėjo bendradarbiauti su dramaturgu [[Eugène Scribe|Eženu Skribu]], kuris po to rašė libretus D. Obero operoms iki savo mirties 1861 m. Pirmu bendradarbiavimo vaisiumi buvo opera „Lesteris“ (''Leicester''), po to sekė opera „Sniegas“ (''Le Neige''). Jomis D. Oberas pradėjo garsėti užsienyje. Opera „Leokadija“ (1824) padarė įspūdį [[Feliksas Mendelsonas|F. Mendelsonui]]. 1825 m. pastatyta opera „Masonas“ užbaigė ansktyvąjį D. Obero kūrybos etapą, jis nusikratė [[Džoakinas Rosinis|Dž. Rosinio]] įtakos.
| |||