23:58, 25 liepos 2017 versija taisyti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai S →‎Biografija Žyma: Vizualus redagavimas ← Prieš tai darytas keitimas		23:59, 25 liepos 2017 versija taisyti anuliuoti SubRE (aptarimas \| indėlis) 9 927 keitimai S →‎Biografija Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 36: Polis Diuka gimė 1865 m. spalio 1 d. [[Paryžius\|Paryžiuje]]. Jo motina buvo pianistė ir mirė gimdydama dukterį, kai Poliui buvo penkeri. Jo tėvas Žiulis ir vėliau vyresnis brolis Adrienas buvo bankininkai. P. Diuka išmoko groti pianinu šeimoje ir pradėjo kurti savas kompozicijas nuo keturiolikos. Būdamas šešiolikos pradėjo mokslus Paryžiaus konservatorijoje. Mokėsi harmonijos vadovaujant Teodorui Diubua ir pianino vadovaujant Žoržui Matijui. 1883 m. paruošė dvi orvertiūras pagal [[Johann Wolfgang von Goethe\|J. V. Gėtės]] „Gotfrydą fon Berlihingeną“ ir [[William Shakespeare\|Šekspyro]] „Karalių Lyrą“. Tų pačių metų rudenį pradėjo studijuoti kompoziciją pas Ernestą Giro. Jis konservatorijoje bandė laimėti jauniesiems talentams skirtą „Romos prizą“, tačiau nesėkmingai. Nusivylęs P. Diuka metė konservatoriją ir atliko karinę tarnybą [[Ruanas\|Ruane]], jis buvo pasiryžęs tapti muzikos kritiku. 1891−1892 m. jis Paryžiuje pradėjo veikti ir kaip kritikas, ir kaip kompozitorius. 1892 m. įvyko pirmoji jo kūrinio premjera Paryžiuje − buvo atlikta uvertiūra „Polieuktas“. Po to jis išbandė jėgas operinėje kūryboje. 1896 m. Paryžiuje buvo atlikta jo „Simfonija C mažore“. Po to P. Diuka sukūrė savo garsiausią kūrinį, simfoninę poemą „Burtininko mokinys“ (''L'apprenti sorcier '') pagal J. V. Gėtės baladę. „Burtininko mokinys“ buvo atliktas 1897 m. gegužės 18 d. ir greitai priimtas į į užsienio šalių koncertų programas. 1899 m. P. Diuka pradėjo darbą ties opera „Ariana ir Mėlynbarzdis“ ('' Ariane et Barbe-bleue'') pagal [[Morisas Meterlinkas\|M. Meterlinko]] pjesę tuo pačiu pavadinimu. Jos premjera įvyko 1907 m. Paryžiuje ir per sekančius penkis metus opera pastatyta [[Viena\|Vienoje]], [[Frankfurtas prie Maino\|Frankfurte]], [[Milanas\|Milane]] ir [[Niujorkas\|Niujorke]]. Po šios operos P. Diuka sukūrė tik vienintelį stambesnį kūrinį − 1912 m. atliktą vieno veiksmo šokio spektaklį „Peri“ (''La Péri''), dedikuotą šokėjai Natalijai Truchanovai jos pasirodymo Paryžiuje metu. Vėlesniais metais P. Diuka buvo parašęs užsakymais keletą smulkių kūrinėlių, daugelį nebaigtų kompozicijų sunaikino. 1910−1913 m. jis dėstė orkestruotę Paryžiaus konservatorijoje. 1916 m. vedė [[Portugalai\|portugališko]] kraujo Suzaną Pereirą, su kuria susilaukė vienerios dukters. Vėliau dirbo provincijos muzikos mokyklų švietimo inspektoriumi. 1928 m. užėmė kompozicijos profesoriaus pareigas Paryžiaus konservatorijoje. Tarp jo mokinių buvo daug reikšmingų XX a. prancūzų kompozitorių. 1892−1932 m. laikotarpiu jis spaudoje publikavo apie 410 įvairių apžvalgų tuometinės muzikos ir kultūros klausimais. P. Diuka mirė 1935 m. gegužės 17 d. Paryžiuje. Jis buvo apdovanotas Garbės Legiono ordino karininko laipsniu. P. Diuka kūrybinis palikimas nėra didelis. Garsiausiu jo kūriniu yra simfoninė poema „Burtininko mokinys“, kurią plačiajai publikai populiarino „[[Disney]]“ 1940 m. animacinis filmas „[[Fantazija (1940 filmas)\|Fantazija]]“ ir scena iš šio filmo su P. Diuka muzika buvo pakartota 1999 m. filme „[[Fantazija 2000]]“. == Literatūra ==

Paul Dukas: Skirtumas tarp puslapio versijų