Arcangelo Corelli: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+šaltinis |
→Biografija: patikslinimai |
||
Eilutė 31:
| vikiteka =Category:Arcangelo Corelli
}}
'''Arkandželas Korelis''' (it. ''Arcangelo Corelli'', 1653 m. vasario 17 − 1713 m. sausio 8 d.) – [[Italija|italų]] baroko [[kompozitorius]] ir smuikininkas virtuozas. Padarė reikšmingos įtakos solo sonatos, trio sonatos ir ''concerto grosso'' (arba ''concerti grossi'') žanruose. Buvo vienu reikšmingiausių smuiko grojimo technikos mokytojų Vakarų muzikos istorijoje ir pirmuoju kompozitoriumi, kuris išgarsėjo išimtinai vien instrumentiniais kūriniais..
== Biografija ==
Eilutė 39:
1675 m. Arkandželas Korelis minimas [[Roma|Romoje]] smuikininku orkestro sudėtyje pasirodymo ''[[San Luigi dei Francesi]]'' bažnyčioje metu. Jo gyvenimo metai tarp 1670 ir 1675 m. nežinomi. Spėjamos kelionės į Prancūziją (kur jis esą sukėlė [[Jean-Baptiste Lully|Liuli]] pavydą) ir Ispaniją – niekuo nepatvirtintos. Romoje Arkandželas Korelis greitai tapo vienu žymiausių miesto smuikininkų. 1676–1678 m. jis smuikavo ''San Marcello'' bažnyčioje oratorijas. 1676 ir 1678 m. vėl minimas ''[[San Luigi dei Francesi]]'' bažnyčioje. 1679 m. jis smuikavo ''Teatro Capranica'' atidarymo metu. Minima, kad 1679 m. jis dirbo Švedijos karalienei Romoje [[Kristina (Švedija)|Kristinai]], jam kūrinius užsakinėjo kilmingieji. 1681 m. Korelis sukūrė pirmąjį savo opusą iš 12 bažnytinės muzikos trio sonatų, kurį dedikavo karalienei [[Kristina (Švedija)|Kristinai]]. Po Kristinos Arkandželo Korelio rėmėju tapo kardinolas Benedetto Pamphili, kuris jau anksčiau rėmė renginius ''San Marcello'' bažnyčioje.
Gali būti, kad apie 1680 m. Korelis lankėsi Vokietijoje. 1682 m. vėl minimas pirmuoju smuikininku ''San Luigi'' bažnyčioje. Antruoju smuikininku buvo jo mokinys Matteo Fornari. 1684 m. Korelis įtrauktas į Šv. Secilijos kongregaciją kartu su [[Alessandro Scarlatti]]. 1685 m. Korelis publikavo 2-ąjį opusą
1687 m. kardinolas Benedetto Pamphili pasamdė Korelį muzikos vadovu už 10 Florencijos [[piastras|piastrų]] mėnesinį atlygį. Korelis, Matteo Fornari ir ispanų kilmės violončelininkas Giovanni Lorenzo Lulier dažnai koncertuodavo kaip styginių trio. Lulier pats buvo kompozitorius ir su Korelio pagalba rašė muziką koncertams. 1689 m. Korelis paruošė savo 3 opusą iš 12 sonatų, dedikuotą [[Modena|Modenos]] hercogui Frančeskui II. 1690 m. Arkandželas Korelis persikraustė į Boloniją, kur jį rėmė kardinolas Pietro Ottoboni, kuriam tuomet buvo vos 22 metai (į postą paskirtas dėdės popiežiaus [[Aleksandras VIII|Aleksandro VIII]]). 1694 m. kardinolui Korelis sukūrė 4-ąjį opusą. 1700 m. jis paruošė 5-ąjį opusą, dedikuotą Brandenburgo elektoriaus žmonai Sofijai Šarlotei. 1702 m. Korelis trumpai lankėsi Neapolyje, kur vadovavo operos koncertams. Anot pasakojimų, Korelis buvo nustebintas neapoliečių meistriškumo ir pats pradėjęs groti [[Alessandro Scarlatti]] kūrinį kelis kartus suklydo.
Eilutė 72:
}}
|}
1706 m. Korelis, kartu su [[Bernardo Pasquini]] ir [[Alessandro Scarlatti]], buvo priimtas į Romos Arkadijos akademiją (''Accademia degli Arcadi''). Apie 1707–1708 m. Korelis tikriausiai turėjo ryšių su [[Hendelis|Hendeliu]], atliko keletą jo kūrinių, minima, nesėkmingai. Po 1707 m. Arkandželas Korelis pasitraukė iš aktyvaus muzikavimo, peržiūrėjo savo kūrinius ''concerto grosso'' žanre. Kūrė 6-ąjį opusą. 1713 m. parašė testamentą, kuriuo visus savo smuikus ir rankraščius dovanojo mokiniui Matteo Fornari, po paveikslą – kardinolams rėmėjams Pietro Ottoboni ir Carlo Colonna. Arkandželas Korelis mirė 1713 m. sausio 8 d. Palaidotas Romos ''[[Santa Maria della Rotonda]]'' (Panteone). Po Korelio mirties Matteo Fornari publikavo 6-ąjį opusą Amsterdame, dedikuotą Pfalco elektoriui Johanui Vilhelmui II, kaip buvo planuota Korelio. Korelio įtaka plito tiek per jo kūrinius, tiek per mokymą. Jis laikomas vienu reikšmingiausių smuiko mokytojų istorijoje
== Kūryba ==
Pagrindinę Korelio kūrybos dalį sudaro 6 instrumentinių kūrinių opusai.<ref>{{Cite web | title = Arcangelo Corelli - Oxford Reference | work = oxfordreference.com | accessdate = 2016-06-01 | url = http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/oi/authority.20110803095639165 | archiveurl = http://web.archive.org/web/20140202103439/http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/oi/authority.20110803095639165 | archivedate = 2014-02-02 }}</ref>
* 1 opusas. 12 trio sonatų (Roma, 1681 m.);
* 2 opusas. 12 trio ir ''da camera'' sonatų (Roma, 1685 m.);
* 3 opusas. 12 trio sonatų (Roma, 1689 m.);
* 4 opusas. 12 trio ir ''da camera'' sonatų (Roma, 1694 m.);
* 5 opusas. 12 sonatų smuikui arba smuikui ir klavesinui (taip pat, kaip ''concerti grossi'' pagal Geminiani, Roma, 1700 m.);
* 6 opusas. 12 ''concerti grossi'' (Amsterdamas, 1714 m.)
== Išnašos ==
| |||