François Couperin: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Fransua Kuperenas | paveikslėlis =François Couperin.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = F. Kupereno portretas</br> (graviūra... |
|||
Eilutė 40:
== Biografija ==
Fransua Kuperenas gimė 1668 m. lapkričio 10 d. [[Paryžius|Paryžiuje]] muzikų giminėje. Jo tėvas Šarlis Kuperenas buvo muzikantas ir žinomas kūriniais klavesinui (nei vienas neišliko). Dėdė Luji Kuperenas (1626−1661) buvo karaliaus muzikantas ir taip pat kompozitorius. Fransua buvo apmokytas tėvo ir 1679 m. tėvui mirus, motina sūnų atidavė mokyti Žakui Lomelenui, ''Saint-Jacques-la-Boucherie'' bažnyčios (neišlikusi) vargonininkui. Šarlis Kuperenas buvo vargonininku Sen Žervė (''Saint Gervais'') bažnyčioje ir
F. Kuperinas garsėjo ir buvo gerbiamas [[klavesinas|klavesininkas]]. Jam buvo suteiktas riterystės rangas ir jis pasirašinėjo savo vardą su kavalieriaus (ševaljė) titulu, pavyzdžiui, 1705 m. ant duktės Margaritos Antuanetės krikšto liudijimo. 1707 m. jam gimė trečiasis ir paskutinis vaikas, sūnus Nikolia Luji, kuris mirė kūdikystėje. Kaip kompozitorius, F. Kuperenas labiausiai pagarsėjo kūriniais klavesinui, kurių siuitos buvo publikuotos keturiose knygose 1713−1730 metais. Kiti kompozitoriai dedikavo savo publikacijas jam. 1717 m. F. Kuperenas tapo pirmuoju karaliaus [[Liudvikas XV|Liudviko XV]] klavesinininku, tačiau jau tuo metu jo sveikata pradėjo prastėti. Greitai jis atsisakė visų turėtų postų: paprašė karaliaus, kad jo klavesininko postas pereitų jo dukteriai Marijai Antuanetei ir 1723 m. parūpino, kad į vargonininko postą Sen Žervė bažnyčioje būtų priimtas pusbrolis Nikolia Kuperenas. Savo posto atsisakymą jis motyvavo tuo, kad nebegali užlipti į savo vietą prie vargonų. Jis nebepajėgė 1724 m. prižiūrėti savo ketvirtosios knygos paruošimo publikavimui. Po ilgų sunkių metų Fransua Kuperenas mirė 1733 m. rugsėjo 12 d. Paryžiuje, buvo palaidotas Šv. Juozapo bažnyčios kapinėse. Jo kūriniai klavesinui pasižymėjo prancūziškos muzikos ypatybių vienijimu su itališkosios mokyklos bruožais. Jis buvo ypač paveiktas [[Arkandželas Korelis|A. Korelio]] ir išplatino Prancūzijoje itališką trio sonatos formą. Jis taip pat yra sukūręs kamerinės muzikos koncertų ir religinių kūrinių (''Leçons de ténèbres'', 1715).
|