Senatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo C.C. v C.C. (Aptarimas) darytas keitimas 5208031
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo C.C. v C.C. (Aptarimas) darytas keitimas 5208030
Eilutė 9:
 
== Istorija ==
=== Senovės Roma ===
 
Vienas [[senovės Roma|senovės Romos]] aukščiausių valdžios organų – ''Senatus populusque Romanus''. Atsirado apie [[VI a.]] pr. m. e. pab., karalių laikotarpio pabaigoje iš seniausiųjų [[patricijus|patricijų]] giminių seniūnų tarybos ir tapo karaliaus valstybine taryba. Prie [[Romulas|Romulo]] senatą sudarė 100 senatorių, atstovaujančių visas [[triba]]s.
 
Respublikos laikais senatas sprendė užsienio politikos, karo ir taikos, [[finansai|finansų]], turto klausimus, prižiūrėjo [[religija|religinius]] kultus, turėjo teisę skelbti nepaprastąją padėtį, tvirtino komicijų priimtus įstatymus, o III-I a. tik peržiūrėdavo komicijoms balsuoti pateiktus įstatymų projektus.
 
V-III a. per [[plebėjai|plebėjų]] kovą su patricijais senato valdžia šiek tiek sumažinta. Iki [[88]] m. pr. m. e. senatorių buvo 300, prie [[Cezaris|Cezario]] – 900, vėliau, prie [[Augustas|Augusto]] – 600. [[Romos imperija|Imperijos]] laikais senatas formaliai liko aukščiausiu valstybės organu, bet iš tikrųjų visus valstybinius klausimus sprendė imperatoriai. III a. pab. imperatorius [[Diokletianas]] senatą pavertė Romos miesto taryba, IV a. imperatorius [[Konstantinas I]] senatą įsteigė ir [[Konstantinopolis|Konstantinopolyje]].
 
=== Lietuva ===
[[1569]]-[[1795]] m. [[ATR|Abiejų Tautų Respublikoje]] – nuolatinė karaliaus taryba, aukštieji [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas|Seimo]] rūmai, sudaryti po [[Liublino unija|Liublino unijos]] iš buvusių Lenkijos [[Karaliaus taryba|karaliaus tarybos]] ir [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Ponų taryba|ponų tarybos]] narių. Sudarė 140 senatorių. Svarstė įstatymų projektus, užsienio politikos klausimus. Senato posėdžiams pirmininkavo karalius. Išklausęs senatorių nuomonę, karalius išsakydavo bendrą senato nuomonę ir kartais pritardavo mažumai. Padažnėjus seimų nutraukimams (''[[liberum veto]]''), XVII a. pradėta šaukti ypatinguosius senato posėdžius, aptariančius neatidėliotinus valstybinius reikalus.