Dedukciniai samprotavimai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sudėtingasis kategoriškas silogizmas yra sudarytas iš keleto tam tikru būdu tarpusavyje susijusių silogizmų. Toks samprotavimas vadinamas polisilogizmu (gr. Poly – daug). Polisilogizmų būna dviejų rūšių. Tai soritai (gr. Sorites – krūvos pavidalo) ir epichereimos. Sorituose yra praleidžiama tarpinė išvada. Epichereimose prielaidomis yra entimemos.

 

Šio tipo samprotavimuose loginę išvados seką nulemia ne subjektyvūs predikatiniai santykiai, kaip samprotavimuose iš paprastų sprendinių, o tik loginis ryšys tarp sudėtingą samprotavimą sudarančių sprendinių. Priklausomai nuo šio ryšio pobūdžio yra skiriami du tipai išvestinių samprotavimų iš sudėtingų sprendinių – sąlyginis ir atskiriamasis. '''''

I. Sąlyginiai samprotavimai'''''

# Griežtai atskiriamajame sprendinyje neturi būti „atliekamų“ narių.

Atskiriamasis sąlyginis samprotavimas dar kitaip vadinamas „dilema“ (gr. Dilema – dis – dukart, lemma – prielaida). Jame viena premisa – sąlyginis teiginys, kita – atskiriamasis. Išvada gali būti kategoriška arba atskiriamoji. Priklausomai nuo minties krypties yra skiriamos dvi pagrindinės dilemų rūšys konstruktyvioji (kuriamoji) ir destrukcinė (griaunamoji).

 

=== Formalios dedukcijos metodas ===