|
* [[Martyno Mažvydo katekizmas|„Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr giesmes“]] – [[1547]] m. Tai pirmoji lietuviška knyga.
Pirmosios lietuviškos knygos pavadinimas „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“. Knygelė susideda iš 79 puslapių. Ją sudaro lotyniškas ketureilis [[LDK|„Didžiajai Lietuvos kunigaikštystei“]], lotyniška pratarmė „Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė“, eiliuota lietuviška pratarmė „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump“, nedidelis elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, penkių dalių katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai), bei 11 giesmių giesmynėlis su gaidomis.
[[LDK|„Didžiajai Lietuvos kunigaikštystei“]], lotyniška pratarmė „Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė“, eiliuota lietuviška pratarmė „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump“, nedidelis elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, penkių dalių katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai), bei 11 giesmių giesmynėlis su gaidomis.
Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos, muzikos istorijos pradžia.
== Prūsijoje ==
1546 m. Atvykęs į Karaliaučių, M. Mažvydas buvo iš karto priimtas į [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitetą]]. Vadinasi, jis universitetinėms studijoms pasirengė kažkur Lietuvoje, gal [[Abraomas_KulvietisAbraomas Kulvietis|A. Kulviečio]] mokykloje. Pirmieji lietuviai liuteronai buvo pedagoginės prigimties asmenybės (profesoriai, didikų vaikų mokytojai). Toks buvo ir M. Mažvydas, tik jo veiklos sfera žemesnė: jis mokė ne studentus ir didikų vaikus, o parapinės mokyklos lygio jaunuomenę („žėkelius“).
[[Abraomas_KulvietisAbraomas Kulvietis|A. Kulviečiui]] ir J. Zablockiui skubiai iš Vilniaus 1542 m. pasitraukus, M. Mažvydas liko Vilniuje, Lietuvoje, ir, matyt, tuo laiku ([[1542]]–[[1544]] m.) buvo suimtas ar kitaip persekiojamas, nes 1548 m. laišką [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] rektoriui J. Bretšneideriui (''Bretchschneider'', ''Placotomus'') pasirašė, prie pavardės pridėdamas: ''Martinus Mossuid, Protomartyr dictus''. Taigi pareiškė, kad jis vadinamas „pirmuoju kankiniu“. Kas jį taip vadino? Be abejo, kolegos liuteronai. Persekiojamas turbūt buvo tik iki 1544 m., nes gavęs iš savo gyvo tėvo [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] faktinę valdžią Lietuvoje, [[Žygimantas Augustas]] tais metais sustabdė [[Kontrreformacija|protestantų persekiojimus]].
M. Mažvydas turbut neilgai kalėjo. Paskui prieglobstį rado tikriausiai pas Lietuvos didikus, kurie pritarė liuteronybei. Gal tai buvo [[Žemaitija|Žemaičių]] valdytojai [[Bilevičiai|Jonas Bilevičius Stankevičius]] ar Jonas Kmita, o gal [[Abraomas_KulvietisAbraomas Kulvietis|A. Kulviečio]] motina E. Kulvietienė
Tolesni faktai jau leidžia atkurti M. Mažvydo biografiją.
[[1546]] m. gegužės 8 d. [[Albrechtas_BrandenburgietisAlbrechtas Brandenburgietis|Prūsijos kunigaikštis Albrechtas]] parašė iš Vilniaus, kuriame lankėsi, laišką savo senam pažįstamam Žemaitijos vietininkui [[Bilevičiai|Jonui Bilevičiui Stankevičiui]], prašydamas keletą lietuvių, gerai mokančių savo kalbą, atsiųsti į Karaliaučiaus universitetą, kad po studijų galėtų tapti liuteronų kunigais Mažojoje Lietuvoje. [[Albrechtas_BrandenburgietisAlbrechtas Brandenburgietis|Albrechtui]] buvo pristatyta M. Mažvydo kandidatūra – taip galime spėti.
[[Albrechtas_BrandenburgietisAlbrechtas Brandenburgietis|Kunigaikštis Albrechtas]] lotynišku laišku, rašytu Karaliaučiuje [[1546]] m. birželio 8 d., pakvietė M. Mažvydą atvykti į Karaliaučių. Laišką į [[Vilnius|Vilnių]] atvežė kunigaikščio įgaliotinis, minėtasis J. Bretšneideris. Laiške konfidencialiai rašoma, kad M. Mažvydas, jau anksčiau išsiaiškinus, kviečiamas ypatingai misijai į Karaliaučių. M. Mažvydas tai misijai jautėsi pasirengęs.
M. Mažvydas [[1546]] m. rugpjūčio 1 d. buvo įrašytas į Karaliaučiaus universiteto studentų sąrašus. Universitetą baigė per tris semestrus vietoj aštuonių – [[1548]] m. balandžio 5 d. Studijų metu parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą – [[Martyno Mažvydo katekizmas|katekizmą]].
Baigęs universitetą, M. Mažvydas laišku kreipėsi į [[Albrechtas_BrandenburgietisAlbrechtas Brandenburgietis|Prūsijos kunigaikštį Albrechtą]], prašydamas skirti jį klebonu į vieną iš lietuviškų parapijų ir [[1549]] m. buvo paskirtas [[Ragainė]]s klebonu, o po penkerių metų tapo Ragainės apskrities arkidiakonu. Be lietuvių kalbos, mokėdamas dar lenkų, lotynų, greičiausiai ir kanceliarinę slavų kalbą, pramokęs vokiškai, gavo papildomo darbo pas apskrities viršininką, kuriam versdavo įvairius dokumentus.
Nemaža laiko [[Ragainė]]je M. Mažvydas skyrė literatūriniam darbui.
Apie materialines ir moralines M. Mažvydo gyvenimo [[Ragainė]]je peripetijas ir problemas sužinome iš jo laiškų, kurių yra išlikę trylika. M. Mažvydas laiškuose išsakydavo savo globėjui [[Albrechtas_BrandenburgietisAlbrechtas Brandenburgietis|kunigaikščiui Albrechtui]] bėdas, o šis visokeriopai jį rėmė. Pakilaus retorinio stiliaus laiškuose keliamos trejopos problemos:
# materialinio pobūdžio prašymai;
# kunigo darbo sunkumai ir uždaviniai;
== Nuorodos ==
{{commons}}
* [http://www.istorija.net/lituanistica/catechismusa1547.htm Visas M. Mažvydo „Katekizmo" tekstas]
| 