Kinematografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Eilutė 91:
Varijuojant vaizdo fiksavimo greičiu gali būti sukurti įvairūs efektai, žinant, kad greitesnis ar lėtesnis įrašas bus rodomas pastoviu greičiu.
 
Pavyzdžiui, [[laiko slinkties fotografija]] ({{en|time-lapse photography}}) kuriama išlaikant vaizdą itin ilgai. Jeigu kinematografas nustatys kamerą išlaikyti vieną kadrą keturias valandas, o medžiaga bus projektuojama 24 kadrų per sekundę greičiu, tai keturių valandų įvykį parodyti užtruks 10 sekundžių, tokiu būdu galima 24 val. parodyti per vieną minutę.
 
Atvirkštinis variantas būtų, jeigu vaizdas būtų įrašomas didesniais greičiais negu kad bus rodomas, to pasekoje gaunamas itin lėtas vaizdas (''[[{{en|slow motion]]''}}). Jeigu kinematografas įrašys asmenį neriantį į baseiną 96 kadrais per sekundę ir tą vaizdą rodysime 24 kadrų per sekundę greičiu, tai vaizdas truks 4 kart ilgiau negu pats užfiksuotas įvykis. Itin lėtas judesys, įrašant daug tūkstančių kadrų per sekundę gali parodyti vaizdus nematomus žmogaus akiai, tokius kaip skriejanti kulka ir panašiai.
 
Judančiuose paveikslėliuose laiko ir erdvės manipuliacija yra svarbus faktorius pasakojimo įrankiams. Juostelės montažo peržiūra vaidina daug didesnę rolę šioje manipuliacijoje, tačiau kadrų greičio parinkimas fotografijoje, taip pat yra svarbus faktorius kintamam laikui. Pavyzdžiui, filmas „[[Modernūs laikai (1936 filmas)|Modernūs laikai]]“ buvo nufilmuotas 18 kadrų per sek. greičiu, o rodytas 24 kadrų per sek. greičiu, kas sustiprino farso veiksmo įspūdį.