Vaikų darželis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šiandieninems, valstybės pripažintiems, vaikų darželiams aprašyti [[XIX a.]] egzistavo daug skirtingų pavadinimų. Vaikų darželiai buvo vadinami „mažamečių vaikų mokyklomis“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigomis“. Tuo metu vaikų darželiai dažniausiai vadovavosi [[Frydrichas Friobelsas|Frydricho Friobelso]] ({{de|Friedrich Fröbels}})sukurta pedagogika, todėlo taip vadinamoje „mažamečių vaikų mokykloje“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigoje“ nebuvo vadovaujamasi konkrečia ir vientisa pedagogika. [[Bavarijos karalystė (1805–1918)|Bavarijos karalystėje]] [[1839]] m. „mažamečių vaikų mokyklos“ pavadinimas buvo netgi uždraustas, nes šias paslaugas teikė privatūs asmenys, o valstybės pripažintojepripažintos įstaigos. Bavarijos vaikų auklėjimo sistemos programoje nebuvo tokios atšakos<ref>Christian Lange: ''Öffentliche Kleinkindererziehung in Bayern. Die Rolle des Staates bei der Definition einer Lebensphase im 19. Jahrhundert.'' Vittorio Klostermann 2013, ISBN 978-3-465-04190-0, S. 144 ff.</ref>. Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta [[1780]] m. [[Štraubingas|Štraubinge]] (dab. [[Vokietija]])<ref>vgl. http://www.kindergartenpaedagogik.de/414.html</ref><ref>Bayerisches Staatsministerium o. J., S. 8</ref>. Jau [[1760]] m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime ([[Elzasas]]) įkūre taip vadinamają „mezgimo mokyklą“<ref name="kindergartenpaedagogik.de">http://www.kindergartenpaedagogik.de/166.html</ref>. „...mes rasime esminę kombinaciją tarp vaikų darželio ir prailgintos dienos vaikų grupės“ (Psczolla o. J., S. 10)<ref name="kindergartenpaedagogik.de"/>.

Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo visų pamiršta grafienė [[Tereza fon Brunsvik]] ({{hu|Therese Brunsvik}}). [[1828]] m. birželio 1 d. ji Budoje (dab. [[Budapeštas]]) ji įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“. Jaunystėje ji gyveno [[Šveicarija|Šveicarijoje]], kur ji sutiko Johaną Henriką Pestalozzi ({{it|Johann Heinrich Pestalozzi}}). Šis susitikimas buvo lemtingas jos ateičiai. Ji buvo to meto moterų išsilavinimo pavyzdžiu [[Vengrija|Vengrijoje]]. Grafienė Tereza fon Brunsvik pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų, profesinę mokyklą, aukštesniąją mergaičių mokymo įstaigą (bendradarbiaujant su savo dukterėčia Blanka Grėfin fon Teleki) ir namų agronomių mokyklą. [[1837]] m. ji sukūrė mažamečių vaikų priežiūros susivienijimą. Ji savo pedagoginę patirtį perdavė keliaudama į [[Vokietija|Vokietiją]] ([[Miunchenas|Miuncheną]], [[Augsburgas|Augsburgą]]), [[Anglija|Angliją]], [[Italija|Italiją]] ir kitas šalis. Iki jos mirties [[1861]] m. valstybinių vaikų auklėjimo įstaigų skaičius užaugo iki 80-ies. Grafienė skatino vyriausybę reguliuoti auklėtojų mokslą ir parašė keletą knygų apie ankstyvojo vaikų amžiaus auklėjimo svarbą. Nuo [[1837]] m. [[Vengrija|Vengrijoje]] tęsėsi nenutraukiamai auklėtojų apmokymai, o [[1959]] m. rugsėjo 1 d. šis mokslas tapo aukštosios mokyklos studijų programa.

[[XVIII a.]] pabaigoje buvo įkurti pirmieji mažamečių vaikų priežiuros namai. Tai padarė Johanas Frydrichas Oberlinas ({{fr|Johan Friedrich Oberlin}}), Luise Šepler ({{fr|Louise Scheppler}}) ir Paulina zur Lipe ({{de|Pauline zur Lippe}}) savo miestuose, kuriuose gyveno<ref>[http://www.lwl.org/LWL/portal Portal zur westfälischen Geschichte]</ref>. O [[1840]] m. [[birželio 28]] d. [[Frydrichas Friobelsas|Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis]] Blankenburge ([[Tiuringija]]) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami. Šiam įvykiui atminti [[2015]] m. birželio 6 d. Vokietijoje buvo išleistas 215 euro centų vertės pašto ženklas. Jis buvo sukurtas grafikės Lizos Rioper ({{de|Lisa Röper}}) iš [[Kaselis|Kaselio]]. Terminą „vaikų darželis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasarį keliaudamas iš Blankenburgo į Kailhau<ref>zur Herkunft der Wortfindung ''Kindergarten'' siehe Erning/Gebel 2001, S. 23–51 u. insbesondere Hohenfels 2006</ref>. Jo nuomone vaikas vaikų darželyje turėjo buti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas. Pradinė vaikų darželio funkcija turėjo būti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 metų, bet ir jų motinoms. Ten jos turėjo pasisemti iš Friedricho Friobelso pedagoginių žinių ir jas perteikti auklėjime. Vaikų darželis turėjo duoti teigiamą impulsą šeimai.

Dviem metams prieš pirmojo darželio įkūrimą Marlishoizerio pastorius Johanas Samuelis Ferdinandas Blumrioderis ({{de|Johann Samuel Ferdinand Blumröder}}) Švarcburgui-Sonderhauzenui priklausančiam kaime įkūrė mažamečių vaikų priežiūros įstaigą. Jau [[1835]] m. [[Erfurtas|Erfurte]] gimęs teologas ir pedagogas Karlas Rainthaleris ({{de|Karl Reinthaler}})<ref>[http://www.bautz.de/bbkl/r/reinthaler_k_c_w.shtml]</ref> (1794-1863 m.) paskatino įkurti mažamečių vaikų priežiūros įstaigą, kurioje taip pat turėjo būti prižiūrima ir vaikų sveikata. Įstaiga išgarsėjo kaip mokyklinis susivienijimas. Kartu su penkiais miesto „gerbiamais vyrais“ [[1835]] m. gegužės 23 d. valdiškosios neturtingųju komisijos dėka buvo pasirašyta įkūrimo pažyma. Pasak to meto išsaugotų dokumentų, 1835 m. liepos 20 d. prie ligoninės vartų, kurioje vaikai turėjo būti saugojami ir prižiūrimi, buvo sulaukta tik vienos motinos su vaiku (laukiama buvo dvylikos). Pačio Karlo Rainthalerio apmokyta moteris auklėjo nuolat didėjantį vaikų būrį, kuris sparčiai padidėjo nuo 20 iki 30 asmenų<ref>Heidrun Lehmann / 6. August 2010 / TLZ, http://www.tlz.de/startseite/detail/-/specific/Jubilaeum-der-Warte-und-Pflegeanstalt-fuer-kleine-Kinder-855629632</ref>.

Iki [[1846]] m. jau buvo sukurti „tikrieji“ vaikų darželiai, kurie rėmėsi Friobelso pedagogikos metodais. Šie darželiai buvo įsikūrę [[Anaburgas|Anaburge]], [[Liunenas|Liunene]], [[Dresdenas|Dresdene]], [[Frankfurtas prie Maino |Frankfurte prie Maino]] ir [[Homburgas|Homburge]].

[[1851]] m. [[Prūsijos karalystė]]je „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti. Už tai atsakingas buvo tuometinis Prūsijos karalystės ministras Karlas Otto von Raumeris. Jo ministerija buvo atsakinga už mediciną, švietimą ir tikybą. Jis nusprendė, jog Friedricho Friobelso pedagoginis požiūris buvo „pagedęs“ ir nepagrįstas (cit. pagal Nacke 1853, S. 358). [[Bavarijos karalystė (1805–1918)|Bavarijos karalystės]] vidaus reikalų ministerija [[1851]] m. taip pat uždraudė vaikų darželius. Žiaurus likimas ištiko vaikų darželius, kurie buvo sutapatinti su laisvosiomislaisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis<ref>vg. Lange 2013, S. 186 ff.</ref>. Ministerija rėmėsi tuo, kad tokio pobudžio įstaigos yra žalingos ir yra butina kruopščiai jas stebėti (cit. pagal Abdruck der bayerischen Verbotsentschließung in Lange 2013, S. 195). Prūsijos ir Bavarijos karalystėse nekliudomai ir toliau veikė mažamečių vaikų priežiūros įstaigos, kurios buvo ir toliau remiamos valstybės. Vyriausybė iš esmės netrukdė vaikų auklėjimui, tik leido tai daryti valstybės pripažintuose įstaiguose. Jos tik turėjo būti ištikimos valstybei. [[1852]] m. Bavarijos karalystėje egzistavo 91 mažamečių vaikų priežiūros įstaiga, kuriuose buvo prižiūrimi 6 796 vaikai<ref>vg. Lange 2013, S. 305</ref>. [[1860]] m. Bertos fon Marenholtz-Biulov ({{de|Bertha von Marenholtz-Bülow}}) ir politiko Adolfo Lete ({{de|Wilhelm Adolf Lette}}), palaikančio socialines idėjas, vaikų darželių draudimas buvo panaikintas. To dėka atsivėrė galimybė vaikų darželių kūrimui,. ypatingaiYpatingai tomstuom moterimsužsiėmė moterys, kurios buvo Friobelso pasekėjos. Pavyydžiui, Angelika Hartman ({{de|Angelika Hartmann}}) [[1864]] m. [[Kėtenas|Kėtene]] ([[Anhaltas]]) įkūrė vaikų darželį pagal Friobelio pedagogines idėjas<ref>vgl. Berger 1995</ref><ref>[http://www.kindergartenpaedagogik.de/berger.html Manfred Berger: Frauen in der Geschichte des Kindergartens<!-- Bot generated title -->]</ref>, o [[1876]] m. „Leipcigo Friobelio susivienijimą“.

Pedagogas Augustas Kioleris ({{de|August Köhler}}) taip pat buvo svarbus žmogus vaikų darželių vystymesi. [[1863]] m. jis kartu su Eleonora Hervart ({{de|Eleonore Heerwart}}<ref>Webarchiv | url= http://www.creathur.de/froebel/leben/zeitgen/heerwart.htm | archive-is= 20120731 | text= ''Eleonore Heerwart (1835-1911)'' auf: ''creathur.de''</ref>), Mina Šelhorn ({{de|Minna Schellhorn}}), Julie Trabert ({{de|Julie Traberth}}) ir Auguste Mioder ({{de|Auguste Möder}})<ref>vgl. Berger 1995, S. 77</ref> inicijavo ir įkūrė „Vokietijos Friobelso bendruomenę“. Pirmiausiai [[1872]] m. [[Tiuringija|Tiuringijoje]] buvo įkurta bendrinė Friobelso bendruomenė ir [[1873]] m. „Vokietijos Friobelso Sąjunga“. Kioleris išvystė „Kiolerio-vaikų darželio pedagogiką“. Taip pat buvo pirmasis redaktorius pirmojo, laikraščio skirto vaikų darželiams, kurie [[1860]] m. vadinosi „Vaikų darželis ir pradinė mokykla“<ref>Heiland 2001, S. 53</ref>.