Samuel Barber: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 35:
== Biografija ==
Samuelis Barberis gimė 1910 m. kovo 9 d. Vest Česteryje, [[Pensilvanija|Pensilvanijos valstijoje]]. Nuo šešerių jis grojo vilončele ir bandė rašyti muzikines kompozicijas. Savo tikslą tapti kompozitoriumi atskleidė laiške motinai būdamas devynerių. Jis buvo tėvų pasiųstas mokytis pianino ir būdamas vienuolikos grojo [[vargonai]]s vietos bažnyčioje. S. Barberis taip pat turėjo stiprų balsą ir rašė kūrinėlius vokaliniam atlikimui. Jį rėmė dėdė kompozitorius Sidnis Houmeris ir S. Barberis nuo 1924 m. mokėsi Kurčio muzikos institute [[Filadelfija|Filadelfijoje]]. Mokslai užtruko 10 metų. Vadovaujant
Nuo 1928 m. S. Barberis daug keliavo, lankėsi Europoje. Italijoje sukurta sonata smuikui (neišlikusi) jam laimėjo pirmąjį apdovanojimą iš [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universiteto]]. Grįžęs iš kelionių kompozitorius sudarė pirmąjį savo opusą iš sonatos smuikui ir serenados styginių kvartetui. Jo draugu tapo bendramokslis italas [[Gian Carlo Menotti|Džian Karlas Menotis]], su kuriuo S. Barberis bendradarbiavo beveik visą savo gyvenimą. 1930 m. S. Barberis užbaigė savo pirmąjį koncertą pianinui (neišlikęs). Jį išgarsino 1931 m. uvertiūra „Mokykla skandalui“ (''The School for Scandal''). 1932 m. vasarą jis sukūrė „Sonatą violončelei“, kurią dedikavo mokytojui Rosario Scalero. Tai buvo paskutinis S. Barberio kūrinys, sukurtas prižiūrint R. Scalero.
| |||