Samuel Barber: Skirtumas tarp puslapio versijų

1935 m. Niujorko filharmonijos orkestro dirigentas Verneris Jansenas organizavo S. Barberio kūrinių koncertą, kuris buvo transliuotas „[[NBC]]“ radijo programoje. S. Barberis pats dalyvavo atlikime, grojo ir dainavo. Kurį laiką jis dainavo [[baritonas|baritonu]] „NBC“ radijo programoms. 1935 m. jis laimėjo „Romos prizą“ ir stipendiją dvejų metų mokslams Amerikiečių akademijoje [[Roma|Romoje]]. Tuo metu S. Barberis sukūrė vienos dalies simfoniją (op. Nr. 9), muziką šešiems [[Džeimsas Džoisas|Dž. Džoiso]] eilėraščiams ir „Styginių kvartetą B Minore“minore“ (op. Nr. 11). Pastarojo antroji dalis „Adadžio styginiams“ tapo neabejotinai populiariausiu ir geriausiai žinomu S. Barberio kūriniu. Kūrinio premjera plačiajai publikai įvyko 1938 m. lapkričio 5 d. per „NBC“ radiją, jį atliko „NBC“ simfoninis orkestras diriguojant vienam garsiausių dirigentų [[Arturo Toscanini|A. Toskaniniui]]. 1939−1942 m. S. Barberis dėstė kompoziciją Kurčio institute. 1942 m. paruošė „Antrąją esė orkestrui“ (op. Nr. 15). Jis buvo pašauktas į karinę tarnybą (vyko [[Antrasis pasaulinis karas]]), atliko karinius apmokymus, parašė kūrinių armijai (''Commando March'', 1943). 1946 m. sukūrė baletą „Medėja“ (op. Nr. 23, originaliu pavadinimu „Gyvatės širdis“), kurį atliko [[Martha Graham|Martos Grehem]] trupė Kolumbijos universitete. 1947 m. jis sukūrė „Knoksvilis: 1915 m. vasara“ (op. Nr. 24) soprano Eleanor Steber užsakymu. Kitu pažymėtinu kūriniu tapo 1949 m. sukurta „Sonata pianinui E minore“ (op. Nr. 26), kurįkurią atliko [[Vladimir Horowitz]].