Voiničiaus rankraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų

* [[Rodžeris Beikonas]] (''Roger Bacon''). 1666 m. Prahos universiteto rektoriaus Marcijaus laiške šifruotojui Kircheriui rašoma, kad Marcijus iš savo draugo Rafaelio Mnišovskio žinąs, kad savo laikaiskitados knyga priklausė Šv. Romos imperatoriui Rudolfui II. Laiške rašoma, kad Rudolfas manęs, jog knygą sukūrė žymus prancūzų vienuolis Rodžeris Beikonas, gyvenęs [[1214]]–[[1294]] metais. Pats Marcijus nesiryžo vertinti šio spėjimo. Voiničius taip pat buvo įsitikinęs, kad tai Beikono darbas, užtat uoliai bandė jį iššifruoti. Tačiau kiti tyrėjai, susipažinę su Beikono darbais, atmeta tokią galimybę.

* [[Džonas Di]] (''John Dee''). Pripažįstant teiginį, kad knyga susijusi su Beikonu, numanomanumatoma galimybė, kad ją sukurti galėjęs anglų astrologas, mistikas Džonas Di ([[1527]]–[[1609]] m.). Jis turėjo gausią Beikono darbų biblioteką. Di yra susijęs su imperatoriumi Rudolfu II, mat keletą metų gyveno [[Bohemija|Bohemijoje]], kur siekė parduoti savo paslaugas imperatoriui. Di vedė tikslią apskaitą, tačiau niekur nepaminėjo, jog būtų pardavęs kokį rankraštį. Tačiau jis galbūt galėjęs sukurti rankraštį ir jo autorystę priskirti Beikonui, idant knyga taptų vertingesnė.

* [[Edvardas Kelis]] (''Edward Kelley''; [[1555]]–[[1595]] m.). Kelis buvo Di pagalbininkas, savamokslis alchemikas. Jis Di pasakojęs, kad galįssu paslaptingopaslaptingu parakoparaku pagalbągalįs varį paversti į auksąauksu. Dar gyrėsi, kad girdįs „angelų kalbą“, kurią vadino Enocho kalba. Pasak legendos, [[Enochas]] nukeliavęs į dangų ir vėliau aprašęsrašęs knygą apie tai, ką matė. Todėl visai tikėtina, kad pats Kelis išgalvota „angelų kalba“ parašė knygą ir ją „prakišo“ imperatoriui.

* [[Jokūbas Chorčickis]] (''Jakub Horcick''). [[1921]] m. Voiničiaus darytose knygos viršelio nuotraukose matyti keletas rašalo dėmių, lyg paliktų parašo. Atlikus cheminę analizę galima įžvelgti užrašą „Jacobj’a Tepenece“. Jokūbas Chorčickis iš Tepenecės buvo [[žolininkystė]]s specialistas ir asmeninis Rudolfo II gydytojas. Voiničius ir dalis kitų tyrėjų tvirtino, kad rankraštis iki Barešo priklausė Chorčickiui. Neatmestina galimybėtikimybė, kad jis tą knygą ir galėjo parašyti. Kita vertus, žinomas Chorčickio parašas neatitinka užrašo knygoje. Dar paminėtina, kad Atanasijaus Kircherio rastuose jėzutųjėzuitų dokumentuose minima, kadjog Chorčiskis buvęs jėzuitu ir vieninteliu alchemiku Rudolfo rūmuose, kuriam buvo leista naudotis visu bibliotekos turiniu. Voiničiaus naudoti reagentai visai sugadino pergamentą ir dabar užrašo žymės praktiškai neįžvelgiamos.

* [[Johanas Markusas Marcijus]] (''Johannes Marcus Marci''). Keliama hipotezė, kad pats Prahos universiteto rektorius Marcijus parašė rankraštį ir sukūrė jo istoriją. Nors jėzuitųtarp tarpejėzuitų Kircheris buvo labai gerbiamas, tačiau savo šifravimo darbuose darė daug klaidų. Dėl politinių priežasčių Marcijui vertėjo diskredituoti Kircherį. Apie rankraščio savininką Georgą Barešą jokių šaltinių, išskyrus susirašinėjimą su Kircheriu, nėra. Taigi visai tikėtina, kad Marcijus pats pasirašinėjo Barešu, o vėliau atidavė knygą Kircheriui.

* Rafaelis Mnišovskis (''Raphael Mnishovsky''). Marcijaus draugas ir, pasak istorijos, ankstesnis knygos savininkas Mnišovskis be kita ko užsiiminėjo [[kriptografija]]. Apie [[1618]] m. jis sukūrė [[šifras|šifrą]], kurį vadino neįveikiamu. Jis galėjęs knygą atiduoti alchemikui Barešui, kad išbandytų savo rašto neįveikiamumą. Pasak šios hipotezės, Mnišovskis sužinojęs apie Kircherio koptų raidyno dešifravimą, pasistengė, kad jo kūrinys papultųpakliūtų pas tikrątikram šifravimo grandągrandui. Mnišovskis galbūt pasiūlęs knygą perduoti Marcijui ir papasakojęs legendą apie Beikoną, kad kiltų didesnis ažiotažas.

* Entonis Eskemas (''Anthony Ascham''). Dakataro Leonelio Strongo, mėginusio iššifruoti rankraštį, įsitikinimu, rašto paslaptis – ypatinga dviguba daugybinių raidynų aritmetinės progresijos sistema. Strongo hipoteze, knygą galėjęs parašyti XVI a. anglų žolininkas Entonis Eskemas. Tačiau nėra žinomaneaišku, iškaip kuržolininkas pasbūtų žolininkąturėjęs tokiostokių kriptografijos žiniosžinių.

IšSprendžiant išlikusiųpagal išlikusius rankraščio puslapiųpuslapius bendraiapskritai manoma, kad knygos tematika buvo [[farmakopėja]] arba ankstyvoji viduramžių [[medicina]]. Tačiau žvelgiant į iliustracijas taip pat galima padaryti įdomių išvadų.