Jean Sibelius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 51:
=== Kompozitoriaus iškilimas ir vėlyvieji metai ===
Gyvendamas Vienoje, anksčiau kūręs [[kamerinė muzika|kamerinę muziką]], J. Sibelijus pradėjo dirbti su orkestrinės muzikos kūriniais. Ypač susidomėjo [[Kalevala|„Kalevala“]]: ''„Aš manau, kad „[[Kalevala]]“ yra labai šiuolaikiška. Mano nuomone, tai tikra muzika: tema ir variacija“''. Įkvėptas epo J. Sibelijus sukūrė poetinę simfoniją „Kulervas“. Jos premjera įvyko Helsinkyje 1892 m. balandžio 28 d. ir sulaukė didžiulio pasisekimo.
[[Vaizdas:Jean Sibelius in 1920.jpg|thumb|right|180px| Janas Sibelijus 1920 metais]]
Po 1900 m. J. Sibelijaus muzika pradėjo keistis labiau į klasikinę, sumažėjo romantizmo bruožų. 1899 m. jis sukūrė „Simfoniją Nr. 1“, 1902 m. − „Simfoniją Nr. 2“. 1900−1901 m. kompozitorius su žmona viešėjo [[Rapalas|Rapale]] Italijoje. Antikinio meno formos ir [[Giovanni Pierluigi da Palestrina|Palestrinos]] muzika, pasak J. Sibelijaus, sukėlė jam ''„keistas mintis apie muzikos prigimtį“''. Naujų idėjų vedamas kompozitorius 1902 m. perdirbo „En Saga“. Nerasdamas įkvėpimo šaltinių Helsinkyje, J. Sibelijus su šeima 1904 m. persikraustė į namą Tusuloje (dabar [[Jervenpė]]). Jis pradėjo garsėti užsienyje, keliavo po įvairias šalis, dirigavo savo kūrinių atlikimą ir dalyvavo premjerose. Ypač jo muzikai sekėsi [[JK|D. Britanijoje]]. 1906 m. britų rašytoja Roza Niumarč publikavo knygą apie J. Sibelijų, kuri buvo išversta į vokiečių kalbą.<ref>Mäkelä, Tomi. ''Jean Sibelius''. Boydell & Brewer Ltd, 2011, p. xx</ref> 1907 m. sukūrė „Simfoniją Nr. 3“ ir Helsinkyje sutiko [[Gustavas Maleris|Gustavą Malerį]]. 1908 m. J. Sibelijui buvom išoperuotas gerklės vėžys, jis nebegalėjo rūkyti ir vartoti alkoholio apie septynerius metus laiko. Šio laikotarpio muzika buvo mažiau mėgiama ir suprantama publikos, kompozitorius pradėjo prarasti nacionalinio Suomijos kompozitoriaus vardą. 1911 m. sukurta „Simfonija Nr. 4“. Užsienyje garsas apie jį tik augo, 1912 m. jam buvo pasiūlytas kompozicijos profesoriaus postas Vienos muzikos akademijoje, kurio J. Sibelijus atsisakė. 1914 m. kompozitorius keliavo į [[JAV]], kur [[Jeilio universitetas]] jam suteikė garbės daktaro laipsnį.
|