Urvinė antis: Skirtumas tarp puslapio versijų

42 baitai pašalinti ,  prieš 4 metus
nėra keitimo aprašymo
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Tadorna tadorna | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Urvinė antis''' ({{la|Tadorna tadorna}}, {{en|Common Shelduck}}, {{de|Brandgans}}) – [[žąsiniai paukščiai|žąsinių]] (''Anseriformes'') [[būrys|būrio]] [[paukščiai|paukštis]].
 
== Išvaizda ==
Didesnė už [[didžioji antis|didžiąją antį]]. Plunksnų apdaras ryškių spalvų, baltame fone išsiskiria juoda galva ir rudai rausva juosta, nusidriekusi nuo krūtinės iki pečių. [[Patinas|Patino]] galva ir viršutinė kaklo dalis juodi su žalsvu atspalviu. Per krūtinę, kūno šonus ir priekinę nugaros dalį eina ryškiai ruda juosta. Viršutinė kūno dalis balta. Dalis pečių plunksnų juodos, kitos – baltos. Sparnų veidrodėlis žalias. Pagurklis ir dalis krūtinės balti. Išilgai krūtinės ir pilvo vidurio eina plati juoda juosta. [[Snapas]] raudonas, pamatas su gumbu. Kojos rausvos. Patelės apdaras blankesnis (vietoj juodos spalvos – juodai ruda). Snapas be gumbo. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę: gumbas snapo pamatinėje dalyje vos žymus. Jauniklių kakta ir galvos šonai balti. Galvos viršus ir kaklas rudi. Ruda spalva kūno šonuose vos pastebima. Krūtinės apatinė dalis ir pilvas balti. Pūkinis apdaras gana margas. Viršutinės kūno dalies pagrindinė spalva juodai ruda, apatinės – balta. Kakta, skruostai, dėmės ant nugaros bei antuodegio – baltos. Snapas ir kojos pilki.
 
== Paplitimas ==
Gyvena [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantėse. Žemyninėje [[Eurazija|Eurazijoje]] paplitusi į šiaurę nuo [[Azovo jūra|Azovo jūros]], [[Volga|Volgos]] žemupio, [[Aralo jūra|Aralo jūros]], šiaurinio [[Kazachstanas|Kazachstano]]. [[Jenisejus|Jenisejaus]] aukštupio, [[Užbaikalė|Užbaikalės]], šiaurės vakarų [[Kinija|Kinijos]]. Pietuose arealas siekia [[Mongolija|Mongoliją]], pietinį [[Afganistanas|Afganistaną]], [[Irakas|Iraką]], [[Mažoji Azija|Mažąją Aziją]], [[Balkanų pusiasalis|Balkanų pusiasalį]], [[Rona|Ronos deltą]].
 
[[Kuršių marios|Kuršių mariose]] urvinė antis aptinkama nuo kovo iki rugsėjo mėn. Įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]].
 
== Biologija ==
[[Vaizdas:Common Shelduck (Tadorna tadorna) (W1CDR0001430 BD7).ogg|thumb|left|Gagenimas]] Peri prie sūrių vandenų. Mėgsta vandens baseinus smėlėtais krantais, [[kopa|kopas]], raižytą vietovę. Gėluose vandenyse apsistoja per migraciją. Žiemoja susitelkusios į gausius būrius jūros įlankose, sekliuose pakraščiuose.
Peri prie sūrių vandenų. Mėgsta vandens baseinus smėlėtais krantais, [[kopa|kopas]], raižytą vietovę. Gėluose vandenyse apsistoja per migraciją. Žiemoja susitelkusios į gausius būrius jūros įlankose, sekliuose pakraščiuose.
 
Aktyvesnės tamsiu paros metu. Paprastai labai tylus paukštis, tik patelė veisimosi periodu dusliai kreksi. Pora pastovi išlieka ir išsiritus jaunikliams. Ančiukus augina abu tėvai. [[Lytinė branda|Lytiškai]] subręsta antraisiais gyvenimo metais. Monogamai. Dėtyje paprastai būna 8–12 kiaušinių, kurie sveria maždaug po 80 [[gramas|gramų]]. Patelė kasdien padeda po kiaušinį ir perėti pradeda tik sudėjusi visus kiaušinius. Perėjimo trukmė – apie 28 dienos. Tik išsiritę jaunikliai sveria po 55 gramus. Paskui tėvus seka iki artimiausio vandens telkinio. Dažnai vados susijungia ir gausus jauniklių būrys laikosi prie vienos suaugusių poros. Ančiukai užauga maždaug per 2 mėnesius.
Minta gyvūniniu ir augaliniu maistu, [[mityba]] priklauso nuo sezono ir įsikūrimo vietos. Lesa vandens [[vabzdžiai|vabzdžius]] ir jų [[lerva|lervas]], [[moliuskas|moliuskus]], augalų [[spora|sporas]], [[sėkla|sėklas]].
 
== Literatūra ==
{{Vikižodynas|urvinė antis|no=T}}
{{Commons|Tadorna tadorna|no=T}}
 
==Išvaizda==
* ''Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga.'' Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
 
[[Kategorija:Antiniai]]
15 145

pakeitimai